Šalia Ingos lovos, kad ir kur ji būtų – namuose Šiauliuose ar nuomojamame kambaryje Vilniuje – guli nedidelė knygelė „Dėkingumo dienoraštis“. Moteris ją atsiverčia kasdien. Ir rašo.
„Kasdien turiu atsakyti ir į klausimą, kokia norėčiau būti? Atsakau: pozityvi, laukianti, tikinti, rūpestinga. Laiminga, graži, mylima. Sveika, protinga. Darbinga, geros nuolaikos, nepaisant klaidų. Iškalbinga. Ir taip – kiekvieną dieną.
Tikiu, kad jei paleisiu mintį į visatą, ji ir ateis. Džiaugiuosi, kad gavau dovanų šią knygą. Ji priverčia ne tik stabtelėti, bet ir susimąstyti, kuo gyvenu, kaip jaučiuosi, kas svarbiausia“, – pasakojo I.Norkutė.
Kas Ingai šiandien svarbiausia? Malda, kad vakare nepamirštų. Juk per darbus, būna, nesusirankioja – nuolat bėgdama užmiršta ir save, ir kitus. O viską susirašius susidėlioja ir mintys. Čia pat Inga rašo ir vardus žmonių, kurių norėtų atsiprašyti.
„Labai laiku šis geras daiktas pateko į mano rankas“, – džiaugėsi ji.
Šiuo metu Inga turi kiek daugiau laiko sau, mat serialo „Moterys meluoja geriau“, kuriame ji įkūnija Medą, filmavimai kol kas baigėsi. Tačiau laukia spektakliai Šiaulių dramos teatre, ji sutiko dalyvauti ir televizijos projekte „Muzikinė kaukė“. Be to, atsargiai užsimena apie serialą, kurį pati režisuoja.
Gavusi kvietimą pasirodyti „Muzikinėje kaukėje“ aktorė kiek sutriko – pirmas jos atsakymas buvo neigiamas. Tačiau pasikalbėjusi su draugais ir kolegomis, savo nerimą atskleidusi projekto rengėjams galiausiai ji apsisprendė – čiups šią galimybę už ragų.
„Man patiko būti Baubuke „Kaukėse“ – puikus žaidimas, smagi patirtis, nuotykis. Juk net komisijos narė dainininkė Monika Liu, kuri manė, kad aš – vaikinas, paprašė nuo manęs vaikų!
„Muzikinė kaukė“ – jau kitaip, čia jau nebepasislėpsiu po kauke. Neramu, kad neperspausčiau, kad nebūtų parodija. Bus – kaip bus, tikiuosi, kad bus dar vienas smagus nuotykis.
Esu perfekcionistė, mėgstu laimėti, pasirodyti gerai. Jaudinuosi, išgyvenu, bet neriu!“ – teigė aktorė.
Šiaulių dramos teatre ir televizijos serialuose vaidinanti aktorė tvirta: specifika čia tikrai skirtinga, bet abi veiklos mielos širdžiai. Mąstyti, atiduoti visas jėgas, susigyventi su personažu reikia ir ten, ir ten.
„Vaidmuo, kurį turi atlikti, – tokia mano specialybės forma. Ir nesvarbu, kur jis atliekamas. Žinoma, televizijoje didesni pinigai. Juk parduodi savo veidą. Ant ekrano aktorių dažniausiai burnoja tie, kurių televizija neima arba pakviečia tik epizodiniams vaidmenims.
Visko yra ir teatre, ir televizijoje. Ir teatre būna, kad atėję jauni režisieriai patys nesupranta, ko nori. Režisuoti spektaklių atvyksta ir užsieniečiai, jie nepažįsta, nejaučia aktorių, nėra net matę mūsų spektakliuose. Performansų lygio spektakliai tikrai vargina, jau net erzina“, – kalbėjo garsi aktorė.
27 metai teatre, daugybė vaidmenų – toks Ingos bagažas. O kai režisierius pasiūlo aktorei menkavertį epizodinį vaidmenį, ji jau leidžia sau atsisakyti.
Ji puikiai prisimena laikus, kai režisieriai į Šiaulių dramos teatrą atvažiuodavo specialiai dėl čia vaidinančių aktorių. Jie iš anksto matė, kuris kokiam vaidmeniui tinka, jautė kolektyvą. Ir, pasak Ingos, būtent tokie spektakliai būdavo itin mėgstami publikos ir „šaudavo“ visu pajėgumu.
„Daugelis žino mane kaip serialo „Moterys meluoja geriau“ Medą, bet tie, kurie matė mane teatre, su ja mano vaidybos nesieja. Teatre būta ir dramatiškų, ir gilių, absurdiškų ar net žaismingų vaidmenų.
Meda man artima, smagi, šis vaidmuo sėkmingas jau 14 sezonų. Girdėjau, kad bus ir 15-as. Tiesiog „Santa Barbara“, – šypsojosi Inga.
Dabar ypač išpopuliarėję nuomonės formuotojai, savo gyvenimą demonstruojantys socialiniuose tinkluose. Tačiau nei jų veikla, nei taip uždirbami pinigai Ingos, nors ir gerai žinomos mūsų šalyje, nevilioja. Savo santykį su socialiniais tinklais aktorė vadina „jokiu“.
Neseniai viena kolegė pagyrė I.Norkutės nuotrauką instagrame. Aktorė sukluso – bet šiame socialiniame tinkle ji net neturi paskyros!
„16 tūkstančių sekėjų! Oho! Pasitarėme, ką daryti, jei reikės, kreipsiuosi į atitinkamas instancijas, tikrai nepaliksiu šio reikalo. Parodė man nuotraukas, jau ilgus metus su žmonėmis kažkas bendrauja už mane...
Nuotraukos ten tokios, kokių ir pati neturiu, – su tėčiu sodyboje, su šunimi... Labai keistas jausmas, kai kažkas apsimeta tavimi. Juokiausi, kai aktorių atrankai paprašė nuotraukų. Pasiimkite iš instagramo! Pati tiek neturiu, kiek ten yra“, – stebėjosi Inga.
Laisvesniu nuo darbų metu Ingą džiugina net tai, kad gali išsimiegoti, – nebereikia keltis 6 val. ryto ir skubėti į grimuotojos kėdę, iš kurios – tiesiai į filmavimo aikštelę.
„Kai kasdien vykdavo serialo filmavimai, tikrai gyvenau chaose. Aplink netvarka, o grįžusi vėlai vakare norėdavau tik palįsti po dušu, po pagalve pasidėdavau tekstą, kurį turiu išmokti rytdienai.
Toks jausmas, kad naktis dingdavo, – tik užsimerkei ir vėl reikia atsimerkti. Dabar sau miegu, darausi grožio procedūras, veidas be grimo ilsisi...“ – pasakojo moteris.
Šiandien Inga gyvena ateities planais – viskas, kas buvo, juokėsi ji, jau nuleista į klozetą, o dabar svarbu, kas bus toliau.
„Tik pirmyn, svarbu, kad sveikatos būtų“, – šypsojosi ji.
Kokia būtų tobula I.Norkutės diena? Moteris ilgai nemąsto: jų, tobulų, gali būti įvairių. Tobula diena būna tada, kai sklandžiai praeina vakar suplanuoti darbai. Kai planai nesugriūva. Ji tobula, kai atsitinka tai, ko net neplanavo, – puikus oras, kas nors pasiūlo lėkti į gamtą. Tobula, kai nuvargsta juodai, apgalvoja, ką padarė, ir pajunta, kad viskas einasi harmoningai.
„Nuotaika gera, jaučiuosi puikiai, esu graži – tobula. Pasiteisino nuojauta – tobula. Tobulumui man tikrai nereikia jokių materialių dalykų. Esu toks paukštis, kuris gali jaustis tobulai bet kur, – prisitaikau.
Na, kiek tam žmogui reikia? Kavos, pavalgyti, knygos, darbo, jausmo, kad esi reikalingas. Nepuoselėju materialių svajonių, džiaugiuosi tuo, ką turiu.
Žinoma, jei būtų pinigų, galvočiau, ką su jais veikti, ir tikrai neatsisakyčiau! (Juokiasi.) Tada, matyt, ir poreikiai būtų kiti“, – atviravo aktorė.
Dažnai iš Šiaulių į Vilnių, kur vyksta filmavimai, važinėjanti Inga gerai jaučiasi bet kuriame mieste. Jai namai ten, kur yra darbų.
„Žinoma, mano daiktai daikteliai – Šiauliuose, bet aš kaip ta sraigė su namais pripratusi su lagaminais gyventi. O man kas? Sėdu į traukinį ir atsiduriu ten, kur reikia“, – šypsosi moteris.
Anksčiau Inga keliaudavo nuosavu automobiliu, bet galiausiai jį pardavė. Kam reikalingas daiktas, kuris didžiąją laiko dalį stovi nenaudojamas? Be to, technikai reikia priežiūros.
Moteris džiaugiasi, kad Vilniuje nuomojasi kambarį, kur ją priima su šunimi. Be to, jis – netoli filmavimų vietos, o augintinis Naitas sostinėje džiaugiasi netoliese esančiu Vingio parku.
Karantinas ne vieną privertė sustoti, susimąstyti, pergalvoti savo vertybes ir mintis. Aktorė atvira: užsidarymas namuose jai nebuvo tragedija, renginių ar restoranų visai netrūko, o grožio salonų paslaugų ir nereikėjo, nes nebuvo kur eiti.
„Atsikeldavau kaip Kuzia, susivėlęs naminukas iš animacinio filmo, ir sukdavausi po namus su pižama. Buvo net toks momentas, kai beveik savaitę visas mano gyvenimas vyko lovoje, – skaičiau, rašiau, žiūrėjau, miegojau. Paskui su draugais išvažiavome į Šventąją, prie jūros. Nuėjau iki paplūdimio, o atgal pareiti nebegaliu! Man pakirto kojas! Raumenys nusilpo nuo to gulėjimo. Vienas draugų mane kaip malką užsimetė ant peties ir parnešė! Tada jau grįžusi į Vilnių pradėjau mankštintis – dariau tempimo pratimus, pritūpimus.
Šiaip sportas – visai ne mano, ne, ne! Turiu Šiauliuose ėjimo treniruoklį – tokias ližes – ant jo labai patogu kokį rūbą pakabinti ar paklodę padžiauti“, – kvatojosi Inga.
Moteris džiaugėsi per karantiną galėjusi iš stalčių gilumos ištraukti tai, kas buvo užmesta, pamiršta.
Internete ji peržiūrėjo nematytus spektaklius, perskaitė nebaigtas knygas. Atsirado kūrybinių minčių, o internete – ir bendraminčių: Inga nori išbandyti save režisūroje, televizijoje.
„Buvo labai geras laikas viską strateguoti, susirašyti, susižiūrėti. Susirašėme su dviem merginomis ir pradėjome kurti, po Naujųjų gal jau bus aiškiau, kaip mums pavyko... Atsirado minčių dėl vaikiškų spektaklių, net pradėjau rašyti jiems daineles.
Bendravimas su tėčiu, pokalbiai įgavo gilesnę prasmę. Man buvo labai sveika pabūti su savimi, pagalvoti ir apie save, ir apie kitus“, – pasakojo I.Norkutė.
Dar viena veikla, kurios ėmėsi namuose užsidariusi aktorė, – piešimas kreidelėmis. Ant popieriaus nutūpė piešiniai, tinkami vaikiškų knygų iliustracijoms: sraigė su batukais, šuo – toks kaip savas, tik baltas, vabzdžiai, kirmėlės, drugeliai.
Tačiau viskam yra ribos – ilgainiui buvimas namuose tapo nebe toks smagus. Iki pandemijos dėl alkūnės operacijos kurį laiką teatre nevaidinusi aktorė pasijuto be galo pasiilgusi scenos.
Išeitis atėjo pati – netrukus prasidėjo serialo „Moterys meluoja geriau“ filmavimai, tad vaidybos badas nebekankino.
Šiandien Ingos poilsis – skanus maistas, geras filmas, knyga, pokalbiai su draugėmis, tėčiu, bendramintėmis – apie būsimą jų serialą „Žuvėdros“.
„Tikiuosi, kad šis mūsų projektas bus išnešiotas kūdikis, – kūrybinis procesas jau trunka apie 9 mėnesius.
Skaitau įdomią knygą „Slaptoji pasaulio istorija“. Man patinka tokios mistinės.
Sapnuoju tokius sapnus, kad jei būčiau dailininkė, įkvėpimo turėčiau ilgam. Juos pati sau išaiškinu, galiu juos pati perskaityti, sapnininkų nevartau“, – pasakojo moteris.
Meile sau Inga vadina ne psichoterapiją, meditaciją ar gilinimąsi į savo mintis, juo labiau ne prabangias procedūras ar poilsį užsienyje su „viskas įskaičiuota“.
Jos ginklas kasdien – šypsena, o pagalba sau – pokalbiai su savimi. Kiekvieną vakarą prieš miegą aktorės meditacija – malda. Atsiprašyti, padėkoti, pergalvoti. Kiti gali priekaištauti, rėkti – Inga visiškai neišgyvena. Tegul.
„Nereikia graužtis, neverta. Tai toks menkniekis. Būna daug blogiau. Ir tas suvokimas yra mano meilė sau. Apie mane blogai kalba? Nekreipiu dėmesio. Žmonės daro klaidų, jas pripažįsta arba ne, bet nieko jau nepakeisi išgyvendamas.
Nedaryk klaidų, mąstyk, strateguok – tokia mano pozicija. Neapkraunu savęs jokiomis šiukšlėmis, visada jaučiuosi karalienė. Juk viskas išsprendžiama arba net išsispręs savaime. Jei galiu padėti – padedu, jei ne – tiesiog apeinu“, – dėstė I.Norkutė.
Prieš penkerius metus su aktoriumi Aurimu Žviniu skirtingais keliais pasukusi Inga apie meilę kalba be skausmo ir dramos, o į praeitį gręžiotis nenori. Ji neslepia – meilė šiandien jai pirmiausia meilė tėčiui, šuniui, darbui, nuostabiems aplink esantiems žmonėms.
„Drugeliai mano širdyje nevirpa, nesvajoju apie jokį vyrą ir juo labiau jo nesiekiu, neieškau. Matyt, toks laikas. Esu išgyvenusi tikrai gražių dalykų.
Nežinau, kas šiandien turėtų įvykti, kad tie drugeliai pilve pabustų. Net nebepamenu, ką reiškia kabinti ar būti kabinamai! (Juokiasi.)
Kita vertus, tikiu, kad galiu eiti ir – cinkt! – išlįs meilė iš už kampo. Pabirs apelsinai parduotuvėje ir kas nors padės juos surinkti. Tai gali būti taip netikėta, kad tu net nesugalvosi.
Čia jau būtų brandus ryšys, o ne išprotėjimas. Kažin ar dar bus taip, kad dėl to jausmo ne eičiau, o skrisčiau?
Anksčiau išgyvenau, kad neturiu vaikelio, – juk ir skyrybos iš esmės buvo dėl to. Na, kaip aš taip, be vaikelio? Ko tik nedariau – ir į magijas pasinėriau... Bevaikė, man atrodė, – nenormali. Dabar, kai atsisuku atgal, – kokios nesąmonės...
Gyvenau, pragyvenau, buvo visokių etapų. Nenoriu prisiminti blogų dalykų – tik geriausius.
Anksčiau tikrai ieškojau meilės, bijojau likti viena, net bijojau tamsos – miegodavau su šviesa. Dabar nebeturiu baimių, nebijau visiškai nieko – net mirti“, – sakė aktorė.
Inga jaučiasi turinti stiprius šarvus – ir asmeniniame gyvenime, ir karjeroje. Juk ir čia būna sveikos konkurencijos, kuri tarsi timpteli aukštyn. O asmeniniame gyvenime, sakė moteris, ji ir pati viską gali. Jei reikia vyriškos rankos, pagelbėja draugai, gerbėjai, artimieji.
Gyventi kartu, tekėti? Ne, – moteris purto galvą. Jos amžiaus vyrai dažniausiai turi žmonas ir šeimas, jauno Inga nenori, nes tokiam gali rūpėti tik patogus gyvenimas šalia, o seno kam jai reikia.
„Užimti, jauni arba seni – toks tėra pasirinkimas. Kita vertus, dažnai jauni mąsto svariau ir geriau nei brandaus amžiaus ponai. Pastarieji irgi nukvanka – pradeda domėtis jaunomis, ypač daug dėmesio skiria savo išvaizdai – manikiūrai, pedikiūrai, barzdikė išskusta...“ – vardijo moteris.
Ar nebus taip, kad garsi aktorė prisikalbės, – tiksliai įvardijusi, kokio mylimojo nenorėtų, būtent tokį ir sutiks?
Moteris kvatojasi – juk lygiai taip jai nutiko su buvusiu vyru aktoriumi A.Žviniu – gerokai jaunesnis vyras iš pirmo žvilgsnio jai nė trupučio nekrito į akį! Tačiau, prisiminė aktorė, jau tada teatro aprengėja Ingai patarė nespjauti į šulinį.
Gegužę Ingai sukaks 50 metų. Ir pati kartais bendraudama su jaunais žmonėmis pagauna save mąstančią, kad iš jų išsiskiria patirtimi. Juk daugiau pragyventa, daugiau dirbta, kitos vertybės, brangina kitus dalykus nei jaunimas.
Inga nebijo senti. Vienintelis dalykas, ko ji nenorėtų, – ligos, sujauksiančios jos atmintį, protą. Dievo ji prašo ir nebūti niekam našta.
„Plastinės operacijos, fizinė jaunystė? Nesu dariusi jokių didelių intervencinių grožio procedūrų. Esu graži moteris, akys neužkritusios – jei taip būtų, tikrai ryžčiausi operacijai. Arba jei paakiuose maišiukai atsirastų. Jei žmogus laimingas – tegu darosi, kiekvienam savo.
Mano ir tėvelis gerai atrodo. Be to, čia sau nieko negailiu – geriau nepavalgysiu dešros, bet nusipirksiu gero kremo, šampūno, kaukių. Lepinu save, negailiu pinigų“, – prisipažino I.Norkutė.
Šiandien Inga vadina save laimingu žmogumi. Ji laiminga, kai blaiviai mąsto, kai šypseną kelia susivėlusios atvaizdas veidrodyje. Kai turi elementarius dalykus, kurių reikia žmogui. Kai sulaukia nuostabių žmonių skambučių ir kai sužino, kad jiems sekasi.
Laimė, kai kiti džiaugiasi ja. Laimė, kai ateina idėja ir spėja ją užsirašyti. Laimė, kad vaikšto, mato, jaučia. Kad yra reikalinga, kad siūlo darbų, projektų. Laimė yra šuo. Ir netikėtos dovanos, kurios verčia šypsotis.
