Meile iš pirmo žvilgsnio patikėję įsimylėjėliai nusprendė nebesiskirti ir įprasminti savo santykius – tapo sužadėtiniais, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Pastaruoju metu juodu gyvena maloniais rūpesčiais. Galvoje sukasi ne tik noras skirti daugiau laiko vienas kitam, puoselėti santykius ar mintys apie vestuves.
Vis daugiau laiko atima sausio pradžioje vos kelios minutės nuo jųdviejų su Mariumi namų Kauno centre duris atvėrę Donatos išpuoselėti kūrybiškumo namai „Dharma“.
Dviejų aukštų patalpose Donata veda jogos, judesio, kūrybiškumo bei kvėpavimo pratimų pratybas, kuriose dažnai lankosi ir Marius. Antrajame aukšte įrengta jauki tapybos studija.
– Kaip kilo idėja įkurti tokio pobūdžio studiją?
– Man gyvenime labai svarbu kūryba ir bendrystė. Pati turiu daug veiklų, jas mėgstu sujungti. Kartais atrodo, kad turiu talentą derinti tai, kas nesuderinama.
Noras sujungti savo veiklas ir žmones mane paskatino įkurti kūrybiškumo namus. Viziją, kaip visa tai turėtų atrodyti, jau kurį laiką nešiojausi savo galvoje.
Sekiau patalpų nuomos skelbimus, tačiau žinojau, kad anksčiau ar vėliau mano svajonė išsipildys ir vieta, kur galėsiu savo pomėgius sutelkti po vienu stogu, atsiras. Taip ir nutiko. Nuėjusi apžiūrėti patalpų negalėjau patikėti, kad matau viską taip, kaip ir įsivaizdavau.
– Kokios pratybos čia vyksta?
– Čia užsiimama jogos, judesio, kvėpavimo, saviugdos praktika, meno bei masažo terapija, visomis kitomis praktikomis, padedančiomis rasti pusiausvyrą.
Esame unikalūs ir visiems reikia skirtingų praktikų. Aš turiu talentą pajausti žmones, o mano vedamos praktikos visuomet būna labai skirtingos, pagal žmonių poreikius ir pajautimą.
Esu baigusi tiek hathajogos, tiek kundalini jogos, bioenergetikos kursus, meditacijos, kvėpavimo mokymus. Taip pat išbandžiusi kitas saviugdos praktikas, tad viską kaskart jungiu.
Taip pat derinu aromatus, muziką, kiekvienos pratybos skirtos gilesniam atsipalaidavimui. Labai noriu žmonėms suteikti neužmirštamą patirtį, noriu padėti patirti šios akimirkos grožį.
– Kaip menas atsirado jūsų gyvenime?
– Piešti pradėjau dar vaikystėje. Menas mane traukė nuo mažens, tad tėvai dar lankant darželį nuvedė į meno mokyklą. Labai daug piešdavau ir tai darydama jausdavau ramybę.
Tačiau prasidėjus paauglystei nuo šio pomėgio nutolau. Gera buvo po paauglystės sunkumų vėl sugrįžti į kūrybą, nes kurdama jaučiu neapsakomą džiaugsmą.
Menas man yra ir ruošti maistą, rašyti, puoselėti santykius, vesti praktikas. Kūrybiškai žiūriu į kiekvieną situaciją.
– Kaip susidomėjote joga?
– Į jogos pamoką nuėjau vedama intuicijos ir man labai patiko. Jau po pirmo mėnesio pastebėjau, kad mano chaotiškame gyvenime atsirado daugiau balanso, pradėjau labiau jausti save ir aplinką. Labai patiko, kad ten viskas grindžiama potyriais.
Kai ėmiau domėtis jogos filosofija, supratau, kad darydama asanas ėmiau daug geriau jausti save ir tai paskatino priimti šiuos sprendimus. Ši filosofija man pasirodė priimtina ir įtraukianti. Pirmą kartą pajutau tokį norą mokytis.
– Kūrybiškumo namus pavadinote „Dharma“. Kodėl?
– Žodis „dharma“, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia kosminė tvarka, darna. Tokią darnią ir harmoningą aplinką ir norėjosi sukurti. Aplinką, kurioje būtų gera kurti.
Man visada rūpėjo pažinti visatos dėsnius, eiti su jais, o ne prieš juos, įsiklausyti į gyvenimą, kurti darniai.
– Kiek laiko užtruko, kol įsirengėte patalpas?
– Patalpas išsinuomojau prieš pat šventes. Tie, kuriems pasakydavau, kad pratybas planuoju rengti nuo sausio, negalėjo patikėti, nes patalpoms reikėjo remonto, o išgirdus mano viziją tai atrodė neįmanoma.
Tačiau draugų ir Mariaus pagalba bei palaikymas padėjo viską atlikti iki numatytos datos. Įsibėgėjus sausiui čia jau vyko pirmosios praktikos. Draugai ir Marius remontavo naktimis. Jiems už tai jaučiu neapsakomą dėkingumą.
– Paminėjote pagalbą ir palaikymą. Sakykite, kaip prie viso to prisidėjo mylimasis Marius?
– Jaučiu neįtikėtiną jo pagalbą ir palaikymą. Tiek emociškai – vis padrąsindavo, kai labiausiai to reikėdavo, tiek ir fizine prasme – dirbdavo per naktis. Būdavo, kad įrengimo darbus baigdavo ir 7 valandą ryto. Aš keldavausi vesti pratybų, o jis dar dirbdavo antrame aukšte.
Kadangi remontas vyko naktimis, daugelis užeidavo padėti, pasižiūrėti, kaip mums sekasi, ir vis padrąsindavo, palaikydavo.
Tai man labai svarbu. Iki šiol mokausi priimti siūlomą pagalbą iš visų. Šie kūrybiškumo namai man tarsi netikėtai atsiradęs vaikas. Visas dėmesys, visa energija šiuo metu skiriama „Dharmai“.
Marius taip pat be galo džiaugiasi mano išsipildžiusia svajone. Namams ir jam pastaruoju metu skiriu kiek mažiau laiko, nes esu atsidavusi šiam projektui. Džiaugiuosi, kad jis tai supranta, nepyksta ir džiaugiasi, kai mano akys blizga iš laimės.
– Ar kūrybos namuose Marius dažnas svečias?
– Žinoma, čia mūsų antri namai. Marius lanko rytinę grupę, prieš treniruotes. Jam labiausiai patinka kvėpavimo pratimai.
– Drauge mėgstate jogą, kvėpavimo pratimus. Kokių dar bendrų pomėgių turite?
– Marius jogą pamėgo taip, kaip aš krepšinį. Iki mums susitinkant jogos ir kvėpavimo pratimai jam buvo svetima, kaip ir man krepšinis.
Nesu labai azartiška kalbant apie šį sportą. Krepšinį žiūrėdavau tik kai žaisdavo Lietuvos rinktinė. Tačiau dabar labai sergu už Mariaus krepšinio komandą, o kai ką nors palaikai, tampa įdomu žiūrėti. Grožiuosi, kai visa komanda kaip šeima, stebiu, kaip vienas kitą palaiko.
Pastaruoju metu su savo tėčiu kartu einu į rungtynes. Tai labai smagi pramoga. Anksčiau nebūčiau pagalvojusi, kad man ši sporto šaka taip patiks.
Kartu atradome, kad smagu žaisti tenisą. Taip pat abu mėgstame pafilosofuoti. Daugeliu klausimų su Mariumi turime skirtingas nuomones, todėl išsirutulioja įdomios diskusijos. Kartais net iki ašarų.
Žinoma, abu mokomės priimti skirtingus požiūrius. Kadangi abu turime savo mėgstamą veiklą, duodame vienas kitam erdvės. Marius ruošiasi krepšinio rungtynėms, o aš tuo metu užsiimu kūryba.
– Kaip judu susipažinote?
– Su Mariaus seserimi susipažinome vienoje sąmoningumo stovyklų. Ji papasakojo Mariui apie mane.
Tuo metu aš leidau laiką pajūryje, tad jis nieko nelaukdamas atvyko pas mane. Meilė įsiplieskė iš pirmo žvilgsnio.
– Kokios Mariaus savybės jus sužavėjo?
– Sužavėjo labai skirtingų savybių derinys. Marius labai įdomus žmogus. Analitikas, bet kartu turintis meno gyslelę. Jis turi begalę nuostabių savybių. Turbūt ryškiausia iš jų – nuoširdumas. Vos tik susipažinę nėrėme į nuoširdų ir gilų ryšį. Žinoma, iš karto pastebėjau jo griežtumą, bet tuo pat metu ir labai didelį bei nuoširdų rūpestingumą.
Mus labiausiai suartino abipusis rūpestingumas vienas kito atžvilgiu. Tai mums išeina natūraliai, neįdedant jokių papildomų pastangų.
Nors esame šiek tiek panašūs, turime ir skirtumų. Įdomu kartu ieškoti pusiausvyros tarp tų mūsų skirtumų.
– Praėjusių metų rugpjūtį susižadėjote. Kaip tai įvyko ir kaip prisimenate šią akimirką?
– Marius man padarė tokią staigmeną, taip viską apgalvojo, kad prieš jam priklaupiant pasakiau: „Dar vienas klausimas, ir aš labai ant tavęs supyksiu.“
Tai pasakiau labai piktai ir atmerkiau akis. O jis tuo metu priklaupęs sako: „Ar galiu dar vieną ir paskutinį klausimą, labai prašau.“ Man buvo šokas. Aš dar parą negalėjau apie tai kalbėti. Mane labai nustebino.
– Kokie jūsų vestuvių planai – kada ir kur jos vyks?
– Priėmėme sprendimą su vestuvėmis neskubėti. Prieš žengdami šį labai svarbų žingsnį turime išmokti daug dalykų. Nors teoriškai juos suprantame, daug ką norime perkelti į praktiką.
Santykiai nėra paprastas dalykas, bet mes abu dedame dideles pastangas. Prietarais netikime, aš nesu mėgėja visų smulkmenų planuoti iš anksto.
Kai pajusime, kad realizavome dalykus, kuriuos buvome užsibrėžę, ir suprasime, kad tam jau tinkamas metas, tada ir padarysime šventę sau ir artimiesiems.
Abu mėgstame tikrumą ir žinome, kad mūsų šventėje nebus daug pompastikos.
