Apie sunkumus auginant vaikus atvirai kalbanti Sotera Šveikauskaitė: „Pasiilgstu niekuo nesirūpinti“

Ji – ne tik atsidavusi mama, bet ir kitų mamų draugė, subūrusi bene didžiausią Lietuvoje mamų bendruomenę. Ji, atrodo, spėja viską, nors neslepia – visos mintys, veiklos ir idėjos sukasi aplink vaikus. „Niekada nebuvau karjeristė, nesvajojau sukurti imperijos ar uždirbti milijonų. Visada norėjau šeimos, vaikų. Tai – mano misija“, – atviravo nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė (30 m.).

Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> lrytas.lt koliažas.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> lrytas.lt koliažas.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė visą savo laiką skiria motinystei.<br>Ievos Savickaitės (fotosala.eu) nuotr.
Daugiau nuotraukų (58)

Lrytas.lt

Mar 6, 2022, 10:00 AM, atnaujinta Mar 6, 2022, 10:15 AM

Bene garsiausią Lietuvos mamą S.Šveikauskaitę socialiniuose tinkluose seka daugybė mamų. Dviejų mergaičių – šešiametės Aretės ir neseniai metukų gimtadienį atšventusios Adrianos – motina yra laimėjusi ir garbingų apdovanojimų – paskelbta Metų mama, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

Tinklaraštis „BabyBlog“ ir jo paskyros socialiniuose tinkluose pačiai Soterai pirmiausia reiškia mamų bendrystę, šaunių ir kūrybingų moterų bendruomenę. Per daugiau nei šešerius metus subūrusi milžinišką mamų armiją tinklaraštininkė neslepia – iš paprasto tinklaraščio „BabyBlog“ tapo kai kuo daugiau.

„Smagu bendrauti, smagu ne tik man duoti patarimus, rekomendacijas, bet ir sulaukti jų iš kitų mamų. Esu įsitikinusi, kad mes turime palaikyti viena kitą, padėti. Žinoma, ne visada visoms įtinku, ne visiems patinka vienokia ar kitokia mano nuomonė. Vis dėlto visada akcentuoju, kad kiekviena gyvename skirtingus gyvenimus, turime kitokius įpročius, šeimas, vaikus, o mano nuomonė – tai mano patirtis.

Suprantu, kad bendrauju su viena jautriausių auditorijų ir pati esu jos dalis, todėl tai, kas tinka man ir mano mergaitėms, nebūtinai tiks ir kitoms mamoms“, – pasakojo Sotera.

Jei po jos įrašais socialiniuose tinkluose užsiplieskia aršesnės diskusijos, moteris komentatorių mandagiai paprašo bendrauti draugiškai, mat skirtingos nuomonės, jos akimis, yra gerai, bet ne mažiau svarbi ir pagarba viena kitai. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad kitokį – ne mamoms skirtą – tinklaraštį kurti būtų kur kas lengviau.

„Iš tiesų tų neigiamų komentarų sulaukiu itin retai, matyt, man pavyko suburti pozityvių, draugiškų mamų bendruomenę. Tikiu, kad jų pyktis ar nepasitenkinimas kyla iš nuovargio – kas tai yra, tikrai žino kiekviena, turinti mažą vaiką.

Visada pasiūlau atsikvėpti, skirti laiko sau, o ne kitų įžeidinėjimui, nepasitenkinimui.

Žinoma, sulaukiu ir patarimų, paauklėjimų tada, kai visai jų neieškau“, – sakė S.Šveikauskaitė.

– Sotera, būti nuomonės formuotoja – ne tik smagu, bet ir atsakomybė, jūsų darbas. Jūs su savo sekėjomis bendraujate kaip su draugėmis ar dažniau renkate žodžius, spraudžiate save į rėmus?

– Iš tiesų daugelis mano, kad nuomonės formuotojų darbas – bim bam. Kad mes nieko neveikiame, gauname dovanų ir tik pafotografuojame. Aš dirbu daugiau, nei galite įsivaizduoti.

Juk dirbu sau, atiduodu save, savo laiką, turiu kurti, turiu išlikti įdomi. Tam reikia labai daug motyvacijos, darbo, pastangų.

Turime domėtis naujovėmis, daug skaityti, kad nenusikalbėtume. Kartais reikia tikrai susiimti ir pagalvoti, kad ko nors neįžeistum ar nenuklystum į lankas. Nuomonės formavimas – ir savotiškas savęs pačios tobulinimas.

Aš su savo sekėjomis esu atvira: tokia, kokia esu socialiniuose tinkluose, esu ir gyvenime. Su jomis bendrauju kaip su geriausiomis draugėmis. Kai moterys man parašo, nori išsipasakoti, visada stengiuosi atrašyti, kitaip net negaliu užmigti.

Man labai svarbus atgalinis ryšys, tikiu, kad ir toms, kurios rašo, pasakojasi, klausia, rūpi gauti tuos atsakymus iš manęs. Jos nori mano dėmesio ir jį gauna.

– Jūsų tinklaraštis atsirado gimus pirmajai dukrelei Aretei – prisiminkite, kaip, kodėl pradėjote šią veiklą? Ką veikėte iki gimstant Aretei, ar šiandien save įsivaizduojate dirbančią pagal specialybę?

– Iki dukrytei gimstat studijavau teisę. Pastojau prieš pat paskutinius egzaminus. Tad iki gimstant Aretei buvau studentė. Nieko rimto nedirbau, kokių nors veiklų imdavausi tiek, kiek man reikėjo pragyventi ar patenkinti savo studentiškus poreikius.

Tačiau po kelerių metų nusprendžiau, kad nebenoriu tęsti teisininkės karjeros, supratau, kad neįsivaizduoju savęs šioje srityje.

Kai dukrelei buvo dveji, įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybinių industrijų studijas ir praėjusią vasarą apsigyniau socialinių mokslų bakalauro laipsnį. Šių studijų žinios man padeda ir dabartinėje veikloje, juk čia viskas ir sukasi apie komunikaciją.

– Iš jūsų įrašų socialiniuose tinkluose susidaro įspūdis, kad auginti pirmąją dukrelę buvo lengviau. Nevengiate dalytis ir sunkesne kasdienybe, nepagražinta mamos realybe – nemigos naktys, vaikų ligos, nuovargis, gal net išsekimas, galiausiai – netobula figūra po gimdymų.

– Būsiu atvira: antrą dukterį auginti yra ramiau, bet sunkiau. Adriana gerai nemiega nei naktimis, nei dienomis – miegas nėra nei jos, nei mano draugas. Neturiu poilsio... Tai išvargina ir išsekina.

Kai beveik metus mažoji keliasi kas pusvalandį ar valandą, ir tai vyksta kasdien, galiu pavirsti mažu zombiu.

O lengviau, ramiau, nes pati kaip mama turiu kur kas daugiau patirties.

Kaip ir sakiau, savo įrašuose esu tokia, kokia esu. Daugelis mano įrašų socialiniuose tinkluose sukurti čia ir dabar. Esu labai emocingas žmogus, o tas emocijas ir iš jų kylančias mintis man lengviau išreikšti tekstais. Tad jei užplūsta kokia nuotaika ar mintis – čia pat ją paverčiu tekstu, kurį ir skaito mano bendruomenė.

Nebijau dalintis ir netobulais dalykais, pasakoju apie sunkias akimirkas. Man atrodo, kad nušlifuoto ir pagražinto turinio pilni socialiniai tinklai, tad renkuosi realybę, kad ir kokia ji tuo metu yra.

Man norisi ne tik pačiai rasti taip pat besijaučiančių mamų ir su jomis pabendrauti, palaikyti vienai kitą, bet ir kitoms parodyti, kad sunku ne tik joms, sunku būna ir man, mes nesame vienos, o kada nors vis tiek bus geriau.

– Kas jums padeda? Ar užtenka tik išsikalbėjimo su kitomis mamomis?

– Didžiausias mano ramstis – vyras, su juo kalbu ir išsikalbu. Esame atviri ir suprantame vienas kitą labai gerai, kartais – net iš žvilgsnio. Vis dėlto, juokas juokais, geriausia mano draugė išpažintims yra mano tinklaraštis. Ten aš atsiveriu, išsilieju, jei sunku – ir paguodos bei paramos gaunu.

Kad ir kaip būtų, tikrai nesu ta, kuri tik burba ir skundžiasi. Net ir burbėdama lieku pozityvi, motyvuoju ir kitas mamas nepasiduoti. Man labai svarbu pozityvumas, per jį stengiuosi informaciją pateikti ir savo tinklaraštyje.

– Atiduoti visą save šeimai – daugelio mažus vaikus auginančių mamų kasdienybė. Kaip nepaskęsti rutinoje, kaip rasti laiko ir sau, kaip neužgožti savo asmeninių poreikių? Ar jums pavyksta būti ne tik gera mama, bet ir gražia moterimi, seksualia žmona, linksma drauge?

– Pasakysiu tiesą – ne, šiandien man tai nepavyksta. Gal ir galėčiau susiderinti, bet tai jau būtų komplikuota. Jei noriu kur nors išeiti, turiu rasti pagalbos – kas prižiūrės vaikus. Kur nors išvykti stabdo ir vaikų poreikiai, jų dienos grafikas. Žodžiu, yra reikalų.

Vos spėju suktis. Labai norėčiau lankyti fotografijos kursus, porą kartų per savaitę pažaisti tenisą, lankyti zumbos treniruotes. Bet šiandien negaliu leisti sau tiek daug laiko be šeimos. Tikiu, kad atsigriebsiu, kai mergaitės paaugs.

Kita vertus, suvokiu, kad kai labai nori, gali rasti laiko ir sau. Žinoma, ne tiek, kiek jo turėjai neturėdama vaikų. Reikia tik pagalbos iš kitų žmonių.

Labai ilgiuosi spontaniškumo, neplanavimo, kai čia ir dabar, pavyzdžiui, nusiperki bilietus ir bent kelioms dienoms skrendi, tarkime, į Romą. Kai nereikia niekam raportuoti, kur, kodėl ir ką daryti su vaikais, kai tu būsi išvykusi. Tiesiog – nori ir skrendi, sugalvojai ir važiuoji.

Kad ir kaip pačiai dabar juokingai skamba, pasiilgstu niekuo nesirūpinti. Šiandien kiekvienas išėjimas, kad ir į parką, yra įtemptas: stebi, kad kur nenubėgtų, ar į ausis nepučia, ar striukė užsegta, kad neužsigautų, neišsigąstų... Pabūti nors keletą valandų už nieką neatsakingai, tikiu, – kiekvienos mamos noras.

– Apie jus, jūsų dukreles, atrodytų, žinome viską – nuo to, ką valgo ir su kokiais žaislais žaidžia, iki jausmų, ligų ir pan. Tačiau apie jūsų vyrą, išskyrus tai, kad toks yra, nežinome nieko. Kodėl?

– Toks yra mūsų šeimos sprendimas. „BabyBlog“ yra apžvalgų tinklaraštis, kurio pagrindinis turinys – produktai ar paslaugos, jų apžvalgos. Tik gimus antrajai dukrai čia atsirado daugiau tekstų apie motinystę, jausmus.

Tai nėra šeimų ar santykių tinklaraštis. Nenoriu kalbėti apie vyrą. Užteks žinoti tiek, kad jis yra ir yra nuostabus.

– Praėjusį pavasarį, vos atlaisvinus karantiną, susikrovėte lagaminus ir iškeliavote aplankyti jūsų tėvų į Ispaniją. Koks buvo jūsų karantinas? Juk vieniems atrodo, kad tai puikus laikas auginti vaikus, juolab kad ką tik įsikėlėte į erdvius namus, kitiems – kad kalėjimas.

– Taip, į namą iš buto persikėlėme likus savaitei iki pirmojo karantino. Tai buvo labai laiku ir vietoje. Turėjome daug veiklos, norėjome pasidžiaugti savais namais, tad pirmasis karantinas mūsų šeimai visai neprailgo.

Vėliau pastojau, ir nors veiklos šiek tiek atlaisvėjo, stengėmės neturėti kontaktų, beveik niekur nėjome, saugojomės. O ir nėštumas nebuvo lengvas, tad ramus gyvenimo būdas mums buvo labai tinkamas.

Ši pandemija man pačiai atvėrė naujų minčių ir labai perdėliojo prioritetus. Tapau ramesnė, o mažiau veiklų man tikrai išėjo į naudą.

Į Ispaniją porai mėnesių išlėkėme tik dėl to, kad labai seniai nebuvome matę mano tėvų ir vaikų senelių. Be to, viliojo ir puikūs orai, tad kol Lietuvoje viskas buvo uždaryta, ten mėgavomės artimųjų draugija ir puikia aplinka.

– O praėjusį rugsėjį, po trumpų „atostogų“ Lietuvoje, jau išvykote gyventi į Ispaniją, Marbelją. Kodėl priėmėte tokį sprendimą, ar nebuvo gaila palikti ką tik įrengtų naujų namų?

– Visada visiems kartoju, kad mes neišsikėlėme, tik išvykome pakeisti aplinkos metams. Praleidę Marbeljoje du mėnesius nusprendėme, kad mums ten labai patinka. Ne tik dėl orų – ten gyvenimas gerokai laisvesnis, karantino beveik nejusti. Atrodo, kad gyvenimas ten verda taip, kaip ir Lietuvoje prieš kelerius metus. Ta laisvė tikrai džiugina širdį.

Nusprendėme, kad šaltąjį sezoną, kai namuose puola ligos, mokyklose pilna ribojimų, pabandysime pagyventi ten, kur šilčiau.

Esame čia laimingi, mėgavomės kur kas šiltesne žiema, kai Lietuvoje spaudė šaltukas ir snigo.

Per karantiną namie prisibuvome iki soties! Jau tikrai norėjosi pakeisti aplinką. Vis dėlto Marbeljoje kasdien ilgimės namų, nes juos susikūrėme patogius.

Kita vertus, jie yra, niekur nedingo, laukiu nesulaukiu, kada vėl grįšiu miegoti į savo patogią lovą.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena svetur? Juk nuomonės formuotojos veikla nesustojo.

– Mano darbas – mano vaikai. Daugiausia laiko vis dar praleidžiu tarp sauskelnių, migdymo ritualų, košių virimo. Juokas juokais, bet kadangi Adriana sunkiai miega ir naktimis, ir dienomis, vos spėju suktis.

Todėl tos mamos, kurios stebi mano veiklą socialiniuose tinkluose, mato, kad nebesu tokia aktyvi, kokia buvau anksčiau. Juk kartais pabūti be telefono ar kompiuterio sveika. Norisi daugiau laiko skirti savo šeimai, sau, o ne viską transliuoti pasauliui.

– Kokios jos – jūsų dukros? Ar dvi dukros – jau šeimos pilnatvė, o gal turite minčių apie dar vieną ar kelis vaikus?

– Iš tiesų turime nuostabias dukras, o svarbiausia – sveikas. Visa kita nėra taip svarbu. Sveikatą pradėjau vertinti susilaukusi vyresnėlės, nes pirmieji metai buvo tikras iššūkis mums visiems. Ji sirgo daug ir dažnai.

Kuo toliau, tuo labiau mergaitės bendrauja, kartu žaidžia. Juk buvo visai kitaip, kol mažoji tik gulėjo ar miegojo, – dabar ji jau ropoja, dėlioja žaislus, kaladėles, tad ir Aretei jau smagiau su sese. Man tas vaizdas, kai matau kartu žaidžiančias dukras, yra gražiausias, koks tik gali būti.

Matau kasdien stiprėjantį sesių ryšį, kasdien augančią jų meilę vienos kitai, prisirišimą. Tai tikrai nuostabu. Labai džiaugiuosi, kad vyresnėlė labai atsakinga, rūpestinga, mėgstanti skirti dėmesį mažylei. Kasdien grįžusi iš mokyklos ji iškart lekia pažaisti su sese – ir ne kelias minutes, o valandą ir daugiau.

Ar norėčiau didesnės šeimos? Tikrai norėčiau! Kuo daugiau vaikų, tuo viskas lengviau, nes tu pati kaip mama jau viską žinai, mažiau įtampos, nežinios. Tik laiko sau su kiekvienu vaiku vis mažiau... Bet šiandien esu tikra, kad ateityje – dar ne artimiausiu metu – tikrai norėsime dar vieno ar poros vaikų. Kol kas norime pasimėgauti šiomis mergaitėmis ir visą dėmesį skirti joms.

– Kokia buvo jūsų pačios vaikystė? Kokią motinystės patirtį atsinešėte iš savo mamos? Kokie jūsų santykiai su jaunesne seserimi?

– Mama manęs susilaukė anksti – jai buvo ką tik suėję 18 metų. Ji buvo labai jauna, nors tais laikais buvo gana įprasta taip anksti ištekėti ir susilaukti vaikų.

Viena vertus, gera turėti jauną mamą, o dabar – ir jauną močiutę savo vaikams. Kita vertus, mūsų ryšys vaikystėje nebuvo toks stiprus – mama buvo jauna, jai reikėjo mokytis, studijuoti, mėgautis jaunyste. Daug laiko praleidau pas senelius.

Kad ir kaip buvo, esu be galo dėkinga savo abiem tėvams už gyvybę, kad būdami tokie jauni pasiryžo susilaukti manęs ir auginti. Manau, jiems puikiai pavyko suderinti ir mokslus, ir darbus, ir vaikų auginimą. Žinoma, padedant seneliams.

Mano tėvai – didelė pagalba mums ir šiandien. Mama noriai prižiūri anūkes, pati prašosi pagelbėti, siūlosi pabūti – už tai esame jai be galo dėkingi.

Juk kartais, net ir labai mylėdami savo vaikus, su vyru norime laiko ir sau. Tėvai mums – tikra dovana.

Taip, turiu sesutę, jai 12 metų. Nors mes faktiškai kartu neaugome, nes ji gimė, kai man buvo septyniolika, mus siejanti meilė labai didelė. Jaučiu, kad jai esu reikalinga, ji man atsiveria, pasipasakoja, mūsų ryšys stiprus.

Juk sesės norėjau visą vaikystę, kiekvieną kartą pūsdama žvakutes per gimtadienį prašiau sesutės! Džiaugiuosi, kad ją gavau, nors ir daug vėliau.

– Praėjusių metų lapkritį atšventėte savo 30-metį. Stabtelėkite – kokie buvo tie jūsų metai? Ko šiandien sau palinkėtumėte?

– 30 man visada skambėjo labai baugiai, atrodė, kad su tokiu amžiumi pasibaigia jaunystė. Atrodo, dar visai neseniai buvai dvidešimties, turėjai planų, daugmaž viską įgyvendinai, tai kas dabar?

Dabar mano pagrindinis tikslas – užauginti dukras – dorus, gerus, nuoširdžius ir protingus žmones. Esu visiškai atsidavusi mama ir mano visos mintys, veiklos, idėjos sukasi aplink mano vaikus.

Niekada nebuvau karjeristė, nesvajojau sukurti imperijos ar uždirbti milijonų. Visada norėjau šeimos, vaikų, išlaikyti ją tokią darnią, kokia yra dabar. Noriu tęsti šią misiją.

Pastarieji šešeri metai buvo nenuspėjami, įvairiapusiški ir kupini meilės. Visko įvyko tiek daug: iš studentės tapau žmona, mama, tada – nuomonės formuotoja, dar kartą mama...

Tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta šiaip sau, o geros mintys materializuojasi. Esu laiminga, turiu tiek, kiek reikia, svarbiausia – mylintį vyrą ir sveikus vaikus šalia.

Ko norėčiau sau palinkėti? Gal kantrybės, nes su dviem mažais vaikais jos kartais pritrūkstu. Bet aš mokausi ir su kiekvienais metais tobulėju.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.