Verslininkę, kompanijos aromáma įkūrėją ir sielą G.Veličkienę su chalatu ir nepasipuošusią išvysite retai. Dažniausiai ji – su ryškiomis ar gėlėtomis suknelėmis, ilgais išpuoselėtais plaukais, su makiažu. Nes kitaip nemoka – būti pasitempusiai, susitvarkiusiai moteriai tarsi įaugę į kraują.
„Man svarbu ne kiek išvaizda, kiek vidinė būsena: kai pasipuoši, susitvarkai, visaip kitaip darbai einasi, nuotaika pakilesnė“, – sakė Giedrė.
Juolab kaip gali būti kitaip, jei ir save, ir kitas moteris Giedrė visada vadina deivėmis – kitokio pasisveikinimo greičiausiai neišgirsime ir susitikę su ja tiek eteriniais aliejais kvepiančioje parduotuvėje, tiek išgerti arbatos. Moteris neabejoja – visos moterys yra deivės.
„Kiekviena, norėdama būti deivė, turi savo būdų ja tapti. Jei esi sportiška ir avi sportinius batelius – esi sportiška deivė. O gal esi deivė mūvėdama odines kelnes ir vairuodama motociklą? Deivė – kiekviena mūsų: susišukavusi ir ne, ilgais plaukais ar trumpais, liekna ar apkūni. Tai – apie gyvenimą iš įkvėpimo, tėkmėje.
Nebaudžiu savęs veikla ar santykiais, kurių nenoriu, neskriaudžiu savo kūno maistu, kurio nemėgstu, ir pan.
Matau, kad į aromáma bendruomenę įsitraukusios moterys irgi jaučia, kad pasakymas „Labas, deive“ dieną padaro nuostabią, įkvepia.
Gyvenu deiviškai, esu laiminga ir spindžiu – esu deivė, nes pati renkuosi taip gyventi, tai vidinė būsena, už kurią atsakinga esu tik aš pati“, – pasakojo Giedrė.
Moteriškumas – tarsi Giedrės vizitinė kortelė, jos garderobe – vos vieni džinsai, kuriuos velkasi tik tada, kai lauke labai šalta.
„Mane nuo vaikystės supo tokios moterys – su gražiais paltais, skrybėlaitėmis, susitvarkiusios plaukus, nagus. Mano mama ir močiutė ir dabar tokios. Matyt, ir aš negalėjau būti kitokia, kai aplinka buvo tokia.
Mano sekėjai tikrai matė mane ir ką tik išlipusią iš vonios, įsisukusią į rankšluostį, bet jie vis tiek matė deivę. Gyvenu taip, kaip sako širdies balsas, atsipalaidavusi, laisva, tad ir mano moteriškumas žydi natūraliai“, – sakė ji.
Giedrė save vadina vyturiu – ji keliasi 4 ar 5 valandą ryte. Anksčiau dažniausiai keldavosi dėl darbų, dabar labiau dėl ramaus ir kokybiško laiko sau. Besistebintiems, kaip atsiranda jėgų busti tokį ankstyvą rytą, ji šypsosi – eikite laiku miegoti. Giedrė gulasi iškart užmigdžiusi vaikus, tad ir atsibunda dažniausiai be žadintuvo.
Darželinuką Tautvydą (4 m.) ir mokyklinuką Arvydą (10 m.) su devyneriais metais vyresniu vyru Remigijumi auginanti moteris kiekvieną rytą keletą valandų skiria sau, o tuomet – vaikų ryto pasiutpolkė: pusryčiai, pasiruošimas, vežimas į ugdymo įstaigas.
„Laiko sau man labai reikia, o kitu metu sunku jo rasti. Šiuos metus pasitikau su pažadu sau gyventi ramiau ir lėčiau. Jau pernai ėmiausi šios misijos ir tikiuosi tą lėtesnį ritmą palaikyti. Be to, mano darbas kūrybinis, tad ir dirbti tyloje ir ramybėje, kai nepypsi telefonas, daug geriau.
Pastebėjau, kad ryto darbai visada kokybiškesni ir produktyvesni. O vidury darbo dienos tiesiog negaliu išsijungti telefono ir atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio rūpesčių ir darbuotojų klausimų“, – sakė verslininkė.
Ką dar galima veikti taip anksti? Galima daryti veido mankštą, veido masažą, užsidėti kaukę, paskaityti, galiausiai pasitvarkyti namuose. Rytas moteriai – šventas laikas. Visus geriausius dalykus ji sugalvojo ir sukūrė anksti ryte, kai aplinkinis pasaulis dar miega.
Šeimos verslas jau skaičiuoja vienuoliktus metus, jis jau įsisukęs, tad panikos, nemigos, bėgimo ir nerimo, koks buvo anksčiau, tikrai nebėra. Atėjo laikas pasimėgauti gyvenimu, skaityti knygas, vaikščioti gryname ore, daugiau laiko skirti vaikams. Juk pirmasis tikrai augo bėgime – Giedrė nori atsigriebti už prarastą laiką.
Kompanija aromáma, kurioje Giedrė dirba su vyru Remigijumi, sėkmės lydima ne tik Lietuvoje. Atrodytų, jos įkūrėjai jau galėtų mėgautis pelnu ir nesukti galvos dėl kasdienių rūpestėlių – juk įmonėje dirba 70 žmonių. Tačiau Giedrė atvira – ji tiesiog negali nedirbti.
„Tiek, kiek tik galiu atiduoti darbų, jau esu atidavusi kitiems. Tačiau vis tiek yra tokių, kurių be manęs nepadarys niekas kitas. Tokia tiesa.
Dažnai žmonės mane vadina ne vardu, o aromáma. Tai – asmeninis prekės ženklas, kurio sėkmė priklauso ne nuo ko kito, o nuo manęs, nes žmonių esu tapatinama su įmone ir produktais.
Klientai manimi pasitiki, tad aš natūraliai noriu kurti ryšį su jais ir kasdien bendrauti. Abejoju, ar taip pat pasitikėtų, jei matytų tik plakatus su mano atvaizdu.
Visiems reikia bendravimo, žmonės laukia mano atsakymų į žinutes, jiems smagu pajusti ryšį, pamatyti, ką mes veikiame, kaip gyvename kasdienybėje, kokius produktus ir kaip naudojame patys, taip pat sekėjai labai mėgsta matyti mūsų įmonės darbo užkulisius“, – pasakojo moteris.
Aromaterapija – pagrindinė Giedrės veiklos sritis, o jos noras – būti šios srities ambasadore Lietuvoje. Tai labai specifinė sritis, nes aromaterapija naudojama ne tik estetiniais, bet ir sveikatinimo tikslais.
G.Veličkienė turi medicininį išsilavinimą ir aromaterapijos žinių – šių dviejų sričių sąveika leidžia jai edukuoti žmones ir skleisti žinią apie tą tikrąją aromaterapiją.
„Aš su eteriniais aliejais gyvenu jau daugiau nei pusę savo gyvenimo, tai mano kasdienybė“, – pasakojo G.Veličkienė.
Giedrė universitete studijavo slaugos mokslus ir tikėjosi dirbti slaugytoja ligoninėje, jai tai atrodė prasmingas ir įdomus darbas. Praktikų metu ji puikiai įsivaizdavo save dirbančią ligoninėje su pacientais.
Tačiau čia pat jau plėtojo asmeninę veiklą, o aistra aromaterapijai liepsnojo vis labiau. Verslas atsirado natūraliai, tad ir pasirinkti gyvenimo kelią nebuvo sudėtinga.
Posakis, kad pavertus savo pomėgius darbu į darbą eiti nereikės, jai – absoliuti tiesa. Viskas jų šeimoje – ir vaikų auginimas, ir tarpusavio santykiai, ir verslas – iš širdies ir įkvėpimo.
Kompanijos aromáma pradžia – 2011-aisiais, kai gimė pirmasis poros sūnus. Nors Giedrė verslu savo veiklos tuomet nevadino, su kolege jau rengė nemokamus seminarus mamoms „Sąmoningos mamos“, kuriuose pasakojo ir apie aromaterapiją.
Kol kitos naujai iškeptos mamos mėgavosi motinyste ir buvimu su kūdikiu, G.Veličkienė degė noru daryti ką nors naudinga.
„Mama tapau labai jauna, vos 20-ies. Gal todėl taip norėjosi veiklos iškart po kūdikio gimimo.
Mėgstu būti namuose, mėgstu būti su vaikais, bet kad jausčiausi laiminga ir neprarasčiau pusiausvyros, man reikia dirbti, turėti ir kitų interesų, veiklos sričių“, – sakė ji.
Pirmus dvejus metus iš savo veiklos moteris negavo jokių pajamų: dirbo iš įkvėpimo ir polėkio, kuriuos jai dovanojo vaikas. Ir tikrai nemanė, kad iš to išaugs tai, ką turi dabar.
„Niekada neturėjau penkmečio plano, verslo strategijos. Aš viską ir visada darau iš malonumo ir įkvėpimo, o mudu su vyru – labai spontaniški. Tikiu, kad tai vienas didžiausių aromáma pranašumų.
Aš žinau, tiesiog jaučiu visa esybe, kad viskas gyvenime vyksta taip, kaip turi būti, ir tada, kada turi įvykti. Todėl graužtis, kad ko nors nespėjau ar kas nors nepavyko, – ne man. Vadinasi, dar ne laikas“, – sakė verslininkė.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje
