Jau po kelių dienų duris atvers dešimt metų mūsų šalyje gyvuojanti Mamų mugė – bene laukiamiausias mamų renginys Vilniuje ir Kaune, kuriam Jurga Barbora kartą per pusmetį atiduoda visas savo jėgas ir laiką. Prieš dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų parsivežusi tokią mainų idėją veikli moteris ją puikiai įgyvendino Lietuvoje.
Mainų platforma mainai.eu – tai ne tik Mamų mugė, kurioje parduodami ir perkami išaugti suaugusiųjų ir paauglių drabužiai bei avalynė, bet ir daug kitų sudedamųjų dalių, vienijamų tos pačios naudotų daiktų komiso idėjos.
Jurgos Barboros misija ir džiaugsmas – kiekvieną pusmetį patiriamas bendrystės jausmas matant, kaip noriai žmonės dalijasi ir palaiko šią idėją ne tik dėl uždarbio ar pigesnių rūbų, bet ir dėl aukojimo sunkiau besiverčiantiems, tvarumo ir socialinės atsakomybės.
Platforma susieta ir su Ukrainos karu. Dažnai mamos nenori skirti savo lėšų ir pastangų ginklams ar amunicijai pirkti, tačiau kiekviena jų noriai padeda karo išvargintoms ir toli nuo namų atsidūrusioms šeimoms.
Savo gyvenimą Jurga Barbora vadina serialu, kuriame rutiną ir kasdienybę – savaip mielą ir šiltą melodramą – keičia kovinis veiksmo filmas, kur daug adrenalino ir įtampos. Kartą per pusmetį rengiama mugė negaili jos sumanytojai intensyvių ir stiprių jausmų, nuo kurių moteris geriausiai pailsi namie.
„Būnu jau atpratusi nuo tokio ritmo, koks užverda ruošiantis didžiausiam mainų renginiui – Mamų mugei. Ir be verslo iššūkių kasdien sunkiai randu laisvo laiko, esu paskendusi kasdieniuose didelės šeimos rūpesčiuose.
Tačiau kas pusmetį vis persidėlioju prioritetus ir... spėjam viską. Ką jau kalbėti apie šeimos gyvenimą ir santykius su vyru – čia jau ne tik melodrama ar kovinis filmas, bet ir komedija, įtempto siužeto filmo elementai, o kartais ir rimta drama“, – pasakojo moteris.
Rugsėjis J.B.Jauniškienei – itin įtemptas. Kaip ir daugelis tėvų, kurių vaikai po vasaros vėl bando įsisukti į mokyklos ar darželio ritmą, ji kasdien dirba vaikų vairuotoja – veža juos į visame mieste išsibarsčiusias mokyklas ir būrelius. Pati nemėgstanti valgio gaminti moteris kasdien turi pasirūpinti ir šeimos pietumis. Vakarienė – jau bendras šeimos ritualas, moteris gamina kartu su vyru.
„Dabar dar verda paskutiniai reikalai prieš atveriant mugės duris. Ryte supratau, kad turiu vėl paaukoti Ukrainai, tokį poreikį jaučiu bene kassyk paskaičiusi žinias iš fronto. Po valandos – pokalbis su sūnaus treneriu.
Mano vyrutis bando leisti Lietuvai ir toliau vadintis krepšinio šalimi ir rimtai treniruojasi, nes nori tapti šios lietuviškosios religijos kunigu. Taigi veiklos turiu daug ir įvairios. Kasdien gaunu gausų šūsnį įspūdžių“, – šypsojosi moteris.
Keturis vaikus – beveik pametinukus Ąžuolą (15 m.), Henrietą (13 m.), Karigailą (12 m.) ir aštuonmetį Leitį su vyru Dariumi auginanti moteris save pirmiausia vadina atsidavusia ir kartu su vaikais augančia mama. Jurgai Barborai svarbiausia čia – tarnystė ir pagalba vaikams, ieškantiems savo kelio.
„Šiuolaikinių vaikų, kaip ir suaugusiųjų, aplinka be galo intensyvi ir labai daug reikalaujanti. Mano tikslas – ne padėti viską ant padėkliuko, o padėti tiek, kad kasdienybėje vaikai spėtų siekti savo lūkesčių ir tikslų – o jų jie turi tikrai nemenkų. Stengiuosi, kad buitis neužgožtų tos visa kuriančios energijos, kad kasdienybė neišvargintų ir neatimtų iš jų svajonių.
Mano svarbiausi pokalbiai su vaikais – apie pasirinkimą, kai rinktis sunku. Apie pagalbą artimam, net kai pačiam nelengva. Apie norus: kaip juose nepasiklysti ir neperdegti. Tokie emociniai pokalbiai su vaikais – būtinybė. Toks ir yra mano didžiausias ir prasmingiausias vaidmuo“, – pasakojo moteris.
D.Jauniškis šeimoje – ne tik vakarienių virėjas. Visą laisvą laiką VSD vadovas skiria šeimai ir buičiai kartu su žmona ir vaikais.
„Laisvo laiko Darius turi mažai ir visą jį skiria mums. Jo santykiai su vaikais pagrįsti abipuse pagarba. Vaikai jį gerbia ir jo klauso, tad jam nelabai ir reikia būti griežtam. Labai džiaugiuosi jo indėliu į vaikų auginimą, bendravimą su mažaisiais“, – pabrėžė Jurga Barbora.
Moteris visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad feministės ar karjeristės, ieškančios laiko sau ir prasmės savyje, ją greičiausiai nulinčiuotų už kažkada pasakytus žodžius, kad moters paskirtis – prisitaikyti ir tarnauti, o išmintinga moteris laiminga gali būti net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, nes supranta savo prasmę amžinybėje.
„Man nuoširdžiai nerūpi kitaip manančių nuomonė, aš nemokau nieko gyventi ir nesitikiu gyvenimo patarimų iš šalies. Toks yra mano sprendimas ir niekas jo iš manęs neatims. Man labai patinka neturėti vyriškos atsakomybės ir dėl to nejausti nenugalimo kasdienio streso. Mūsų namuose aiškiai pasidalinta, kurie darbai vyriški, o kurie – moteriški. Esame su vyru puiki komanda ir darni pora – niekas manęs nevertė tapti „tarnaite“, aš neturiu kažin kokių vaikystės traumų ir manęs niekas nepastatė prie puodų. Aš mamos laimę renkuosi pati“, – sakė ji.
Laimingą Jurgą Barborą daro ne kelnės ar gyvenimo aprašymas. Nors ji prisipažįsta: gal kartais gyvenime ir buvo akimirkų, kai iš šalies galėjo pasirodyti, kad karjera jai itin svarbi.
„Esu išmintinga taip, kaip pati tai suprantu. Sunku tai paaiškinti, galiausiai nesu kunigas ir nenoriu nieko atvesti į savo tikėjimą.
Taip, man patinka būti sėkmės lydima startuolio autore, patinka, kai sekasi darbai, tačiau mano tikra laimė – buvimas atsidavusia mama ir mylinčia žmona. Taip, kartais sunku sau pasakyti „stop“, bet stengiuosi rasti pusiausvyrą. Mano prioritetas šiandien yra vyras ir vaikai, o visa kita gal kada nors ir bus, matysime“, – tvirtino J.B.Jauniškienė.
Moteris neslepia – jai gera gyventi ištirpusiai šioje akimirkoje, o visą pasitenkinimą savo būtimi ir buitimi ji gauna šeimoje. Visi kartu nugalėti iššūkiai, pagalba vienas kitam jaunai moteriai suteikia tokią pilnatvę, kad ji nė akimirkos nesusimąstė, kad ką nors norėtų pakeisti.
„Na, galbūt pamąsčiusi pasakysiu, kad šiandien greičiausiai nebūčiau tiek rizikavusi ir blaškiusis. Galbūt keisčiau tik tai, kad jauna paskubėjau gyventi, nes įsivaizdavau, kad esu labai suaugusi ir galiu viską. Noriu visko. Mečiau viską, aštuoniolikos išlėkiau iš Lietuvos. Nesakyčiau, kad ką nors labai praradau, juk vis tiek įgavau kažkokios patirties, bet šiandien taip neskubėčiau laimės ieškoti už jūrų marių.
Kita vertus, labai aiškiai supratau, kad Lietuva – mano žemė, kad prasčiau ar geriau, sunkiau ar smagiau, aš noriu būti čia ir tiktai čia“, – šypsojosi Jurga Barbora.
Artėjant rudens mugei J.B.Jauniškienės dienos įtemptos kaip niekad. Negana to, kad buities rūpesčių nemažėja, prisideda ir mainų platformos reikalai – komandos sustygavimas, savanorių paieškos, IT sprendimai. Galiausiai juk ir pati į mugę pristato daugiau nei 300 vaikų išaugtų drabužių, batų, perskaitytų knygų ir kitokių daiktų.
Patirties jau turinti moteris mugėje kasmet asmeniškai parduoda daiktų už penkis ar šešis šimtus eurų, tačiau visada juos išleidžia kitiems vaikų pirkiniams. Nenupirktus drabužius ar daiktus moteris visada palieka labdarai – tvarumo ir lengvumo jausmas nusimetant vartotojo įpročius yra nepakartojamas.
„Mūsų šeimai mugės – šventas reikalas. Vaikai visada jų laukia ir ruošiasi, svarsto, ko atsisakys ir ko ieškos įsigyti. Tai mano paauglių apsipirkimo šventė – jie gali mainais į savo daiktus pirkti ką tik nori ir kiek tik nori. Po šios bendravimo šventės jie visada grįžta namo laimingi.
Taip, aš investuoju į didesnį apsipirkimą mugėje, bet paskui pusmetį beveik nieko nereikia pirkti. Taip sutaupome ir laiko, ir energijos, o ką jau kalbėti apie pinigus.
Nežinau, kaip būčiau juos visus keturis aprengusi, jei ne mugė. Juk žinot vaikus. Šiandien rūbelis dar tinka, o ryt jau per mažas. Be to, matydami šiuos mainus vaikai suvokia ir tvarumo, dalijimosi idėjas, jų esmę. Kartu tai ir dar vienas būdas būti kartu. Dukra madingai aprengia ir savo brolius sakydama, kad taip gerai, kaip mugėje, ji neapsiperka niekur.
Nė vienas mano vaikas nejaučia diskomforto, kad perka dėvėtus drabužius ar skaito jau skaitytas knygas. O kai patys savo akimis pamato tekstilės kalnus, džiaugiasi prisidėję ir prie gamtos tausojimo“, – pasakojo Jurga Barbora.
Visą interviu rasite žurnale „Stilius“.
