Paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti ir su vyru Mariumi Sipariu (32 m.) dukros susilauksianti TV laidų vedėja pasakojo, kad šiemet Motinos dieną švęs kaip įprasta – su puokšte gėlių vyks į gimtąją Marijampolę sveikinti mamos Gintutės ir močiutės Zitos.
– Ugne, kokie prisiminimai pagalvojus apie šią dieną užplūsta iš vaikystės? Kaip suvokimas apie šią šventę ir noras stebinti mamą bėgant metams keitėsi?
– Labai didelių staigmenų niekuomet nebuvo, visuomet sveikinu standartiškai – su gėlėmis aplankau mamą ir močiutę. Taip buvo vaikystėje, lygiai taip pat ir dabar.
Žinoma, vaikystėje supratimas apie Motinos dieną buvo kiek kitoks, tačiau dabar su kiekvienais metais vis labiau jaučiu to reikšmę ir įvertinu pastangas, darbą, meilę ir rūpinimąsi.
Paauglystėje pykdavau, kad manęs kur nors neišleidžia, o dabar suprantu, kodėl, ir žinau, kad ateityje taip auklėsiu savo dukrą. Geresnio mamos pavyzdžio nei mano mama negaliu įsivaizduoti.
– Koks yra jūsų ryšys bei santykis su mama?
– Mes visa šeima esame be galo artimi. Be abejonės, ryšys su mama – labai ypatingas. Mes kiekvieną dieną susirašome, susiskambiname. Jokia geriausia draugė negali atstoti mamos patarimų, meilės, rūpinimosi, bendravimo.
– Mama yra tas žmogus, kuris žino visas jūsų paslaptis?
– Galima sakyti, taip. Tačiau jausdama atsakomybę ir žinodama, kaip mama išgyvena, kai įvyksta kas nors negero, stengiuosi jai papasakoti jau viską išsprendusi. Taip elgiuosi nenorėdama, kad ji jaudintųsi, ir tokiais atvejais kreipiuosi į Marių.
– Kaip manote, kuo judvi su mama panašios?
– Aš labai panaši į mamą. Kartą, dirbdama televizijoje, kalbinau moterį kaip pašnekovę ir po pokalbio ji manęs paklausė, ar aš ne Gintos dukra. Ji pažinojo mano mamą iš studijų laikų ir pastebėjo, kad mes ne tik vizualiai panašios, bet ir turime tokią pat kalbėjimo manierą, taip pat gestikuliuojame.
Pati pastebiu, kad į mamą esu panaši išvaizda ir racionalumu. O visos kitos charakterio savybės, ko gero, bus tėčio.
– Prieš keletą mėnesių interviu minėjote, kad nėštumas gana lengvas. Kaip jaučiatės dabar?
– Vis dar bijau prisikalbėti, tad iš karto spjaunu per petį ir beldžiu į medį, bet kol kas viskas klostosi gerai.
Labai tikiu, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo, o mes su Mariumi abu skrajojame padebesiais.
– Ar negąsdina artėjanti gimdymo diena?
– Jaučiu jaudulį. Jaudinuosi, kad viskas būtų gerai, kad pati pradžia būtų sėkminga. Netgi jaudinuosi, kad mano dukrai būtų lengva paauglystė. Bijoti nieko nebijau, labiau džiaugiuosi ir jaudinuosi, kad tik viskas mums būtų gerai. Jausti baimę nėra ko – kelio atgal juk nebebus.
Daugiau apie tai, į ką Ugnė pirmiausia, esant jauduliui, kreipiasi patarimo, kaip sekėsi mažylei rinkti vardą ir kokios emcijos po kūdikio sutiktuvių vakarėlio rasite naujausiame žurnalo „Stilius“ numeryje!
