Paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti ir su vyru Mariumi Sipariu (32 m.) dukros susilauksianti TV laidų vedėja pasakojo, kad šiemet Motinos dieną švęs kaip įprasta – su puokšte gėlių vyks į gimtąją Marijampolę sveikinti mamos Gintutės ir močiutės Zitos.
– Ugne, kokie prisiminimai pagalvojus apie šią dieną užplūsta iš vaikystės? Kaip suvokimas apie šią šventę ir noras stebinti mamą bėgant metams keitėsi?
– Labai didelių staigmenų niekuomet nebuvo, visuomet sveikinu standartiškai – su gėlėmis aplankau mamą ir močiutę. Taip buvo vaikystėje, lygiai taip pat ir dabar. Žinoma, vaikystėje supratimas apie Motinos dieną buvo kiek kitoks, tačiau dabar su kiekvienais metais vis labiau jaučiu to reikšmę ir įvertinu pastangas, darbą, meilę ir rūpinimąsi. Paauglystėje pykdavau, kad manęs kur nors neišleidžia, o dabar suprantu, kodėl, ir žinau, kad ateityje taip auklėsiu savo dukrą. Geresnio mamos pavyzdžio nei mano mama negaliu įsivaizduoti.
– Koks yra jūsų ryšys bei santykis su mama?
– Mes visa šeima esame be galo artimi. Be abejonės, ryšys su mama – labai ypatingas. Mes kiekvieną dieną susirašome, susiskambiname. Jokia geriausia draugė negali atstoti mamos patarimų, meilės, rūpinimosi, bendravimo.
– Mama yra tas žmogus, kuris žino visas jūsų paslaptis?
– Galima sakyti, taip. Tačiau jausdama atsakomybę ir žinodama, kaip mama išgyvena, kai įvyksta kas nors negero, stengiuosi jai papasakoti jau viską išsprendusi. Taip elgiuosi nenorėdama, kad ji jaudintųsi, ir tokiais atvejais kreipiuosi į Marių.
– Kaip manote, kuo judvi su mama panašios?
– Aš labai panaši į mamą. Kartą, dirbdama televizijoje, kalbinau moterį kaip pašnekovę ir po pokalbio ji manęs paklausė, ar aš ne Gintos dukra. Ji pažinojo mano mamą iš studijų laikų ir pastebėjo, kad mes ne tik vizualiai panašios, bet ir turime tokią pat kalbėjimo manierą, taip pat gestikuliuojame.
Pati pastebiu, kad į mamą esu panaši išvaizda ir racionalumu. O visos kitos charakterio savybės, ko gero, bus tėčio.
– Prieš keletą mėnesių interviu minėjote, kad nėštumas gana lengvas. Kaip jaučiatės dabar?
– Vis dar bijau prisikalbėti, tad iš karto spjaunu per petį ir beldžiu į medį, bet kol kas viskas klostosi gerai.
Labai tikiu, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo, o mes su Mariumi abu skrajojame padebesiais.
– Ar negąsdina artėjanti gimdymo diena?
– Jaučiu jaudulį. Jaudinuosi, kad viskas būtų gerai, kad pati pradžia būtų sėkminga. Netgi jaudinuosi, kad mano dukrai būtų lengva paauglystė. Bijoti nieko nebijau, labiau džiaugiuosi ir jaudinuosi, kad tik viskas mums būtų gerai. Jausti baimę nėra ko – kelio atgal juk nebebus.
– Į ką pirmiausia, esant jauduliui, kreipiatės patarimo?
– Viską esu patikėjusi savo gydytojai Gretai Balčiūnienei. Turiu jauną nuostabią, energingą, profesionalią gydytoją, kuri atsako į visus mano klausimus. Ir per motinystės kursus mums sakė, kad nereikia klausyti kitų nuomonių, nes kiekvienos nėštumas ir gimdymas individualus ir skirtingas. Mama patardama ir papasakodama savo patirtį irgi siūlo pasikonsultuoti su gydytoja. Mano nuomone, kiekvienas turi dirbti savo darbą, o mano darbas – išsirinkti tuos žmones, kuriais gali pasitikėti.
– Ar jau visą mažylės kraitelį turite?
– Viską turime. Kambarys paruoštas, nuklotas rožinėmis širdutėmis...
Tęsiant patarimų temą, kai įkeliu nuotrauką į socialinius tinklus iš mažylės kambario, matau, kaip žmonės dalijasi patirtimi, kad be reikalo stengiamės ir mums to neprireiks, nes dukra visuomet miegos su mumis. Džiaugiuosi, kad jie dalijasi savo patirtimi, tačiau suprantu, kad kiekvieno patirtis skirtinga, ir aš nežinau, kaip bus mums. Bus taip, kaip ta mergytė norės, kad būtų.
Bet kokiu atveju esame labai laimingi ir pasiruošę laukiame. Aš kiekvieną dieną ateinu į tą kambarį pasižiūrėti, atsisėdu į krėslą pasisupti. Kaip bus puiku sėdėti mums čia su mažyle!
– Ar jau išrinkote mergaitei vardą?
– Tai labai sunku, per nėštumo mėnesius vardų sąrašą keitėme ne vieną kartą. Visuomet jame buvo dešimt vardų ir jie vis keitėsi. Dabar esame apsistoję ties dviem – Mariui patinka vienas, man – kitas. Sakėme, kad kai mažylė gims, mes, pažiūrėję jai į akis, suprasime, kuris vardas jai labiau tinka. O gal dar sugalvosime naują...
– Visai neseniai draugės jums sostinės širdyje surengė mažylės sutiktuvių vakarėlį. Kokios emocijos po šios šventės?
– Mano draugės bei dvi būsimos močiutės labai pasistengė ir viską apgalvojo. Apie šią šventę aš visai negalvojau ir jos nesitikėjau. O jos sugalvojo begalę įvairiausių žaidimų, užduočių. Viskas nuo A iki Ž buvo suplanuota taip, kaip kadaise pasvajodama pagalvodavau. Pati sau geresnio kūdikio sutiktuvių vakarėlio nesugalvočiau.
Likus dešimčiai dienų iki šventės Liepa Norkevičienė man paskambino ir pranešė apie ateinantį kurjerį. Už durų pamačiusi ją su gėlių puokšte ir kvietimu supratau, kas manęs laukia. Kvietime buvo nurodytas ne tik laikas ir data, bet ir įvairiausių juokingų užuominų iš mano gyvenimo. Visa tai perskaičiusi verkiau iš laimės, nes iš to laiško supratau, kaip gerai visos mane pažįsta.
Merginos buvo skrupulingai viską suplanavusios. Ryte į namus pasibeldė mano mylimiausia vizažistė, kuri mane ne tik padažė, bet ir sutvarkė plaukus. Tada Marius nuvežė į vietą ir ten jau visos su staigmenomis, gėlėmis ir meškinais manęs laukė.
Buvo be galo jautrus momentas. Kai visos mane ėmė sveikinti, kalbėti apie tai, ėmiau suvokti, kas čia iš tiesų vyksta.
– Kokias užduotis teko įvykdyti?
– Džiaugiuosi, kad nebuvo jokių pasitreniravimų, kaip prižiūrėti kūdikį, lėlių vystymo ar sauskelnių keitimo. Viena siena buvo nukabinėta visų merginų vaikystės nuotraukomis ir mes spėliojome, kuri yra kuri.
Žiūrėjome, ar įmanoma iš kūdikystės nuotraukos atspėti, kuri čia iš mano draugių ar būsimų močiučių.
Dar viena originali ir įdomi užduotis buvo, kai, pirmiausia paklausinėjusios tų pačių klausimų Mariaus, paprašė manęs į juos atsakyti. Buvo labai įdomu klausyti, kuo mūsų atsakymai panašūs, o kuo skiriasi.
– Kokių dovanų sulaukėte?
– Man pati geriausia dovana – kad jos apskritai suorganizavo šį vakarėlį ir kad skyrė tam laiko. Vis pagalvoju, kad visos mano draugės yra be galo veiklios.
Be abejonės, merginos buvo paruošusios tiek man, tie mažylei dovanėlių. Aš gavau įvairiausių čekių procedūroms ir poilsiui, mažylė – drabužėlių, aksesuarų. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų mergytė turės tokias nuostabias močiutes ir tetas.
