Kadangi Kauno rotušė, kur rengiamos kiek iškilmingesnės vestuvių ceremonijos, uždaryta remontui, jaunavedžiai nutarė į civilinės santuokos ceremoniją svečių nekviesti – juos vakarop pasitiko Pažaislio vienuolyne. Civilinę santuoką jie sudarė Kauno mero kabinete.
„Esu seno kirpimo žmogus. Gyvendamas su moterimi ne vienus metus save gerbiantis vyras vieną dieną turi vesti“, – sakė Kauno meras.
„Nuotaika puiki, pakili, nuostabi. Sunku apsakyti. Pompastikos nėra, tik natūralus džiaugsmas. Jaučiu švelnų, nuoširdų pakylėjimą. Nemanau, kad kas nors dabar bus kitaip – mūsų gyvenimas tęsis taip pat, kaip tęsiasi jau septyneri metai. Jau ilgai esame kartu, nuo 2017-ųjų, tad buities matėme tikrai nemažai. Su mumis gyveno ir mano jaunesnioji dukra, tad vienintelis pokytis – šiemet ji išvyksta studijuoti, tad namuose liksime dviese su Visvaldu“, – „Stiliui“ pasakojo Loreta.
Į šventę buvo pakviesti tik artimiausi Matijošaičiams žmonės – Loretos mama, abiejų vaikai – Visvaldo sūnūs ir Loretos dukterys su šeimomis, broliai, seserys ir artimiausi draugai – iki 50 svečių. V.Matijošaičio sūnus Šarūnas su žmona Rasa tapo santuokos liudininkais.
Šventei jaunieji neieškojo vestuvių planuotojų pagalbos – viską planavo ir organizavo patys. O kadangi pokylis nedidelis, daug ruošimosi, pasak Loretos, čia ir nebuvo.
„Susėdome, paskambinome svečiams, susiradome nuostabią vietą – Pažaislio vienuolyne esantį restoraną „Monte Pacis“. Jo vadovė Indra Ramanauskienė išklausė mūsų lūkesčius, sutarėme datą, kaip keistųsi vieta, jei saulė ir jei lyja, – nieko daug mums nereikėjo. Restorano personalas pasirūpino ir meniu, ir puošyba, mums tereikėjo ateiti su gera nuotaika ir pasidžiaugti, kad galime pabūti su artimiausiais žmonėmis“, – pasakojo jaunoji.
Kol jaunavedžiai šalia vienuolyno esančioje Liepų alėjoje pozavo žiniasklaidai, svečiai domėjosi vienuolyno istorija – kartu su vienuolėmis jie keliavo į ekskursiją Pažaislio vienuolyne. Juo labiau kad Pažaislio vienuolynas turi ir labai garbingą titulą – 2020-aisiais jis paskelbtas geriausia Europoje kino lokacija, čia puiku fotografuotis ar filmuotis. Jaunieji ir šventės svečiai čia liko ir nakvoti.
Nuotakos stiliumi pasirūpino dizaineris Juozas Statkevičius. „Mūsų su Visvaldu noras buvo siūtis drabužius pas Juozą – nė kiek nedvejojome tokiu savo pasirinkimu. Juozas juk kaunietis, puikiai bendraujame su jo mama Vanda, dažnai pasiskambiname, susitinkame mieste pasiplepėti. Turint tokio lygio profesionalą dizainerį Lietuvoje tikrai nekilo mintis drabužių ieškoti pas užsienio mados meistrus“, – kalbėjo jaunoji.
Antros vestuvių dienos pusryčiams Loreta pasirinko dizainerės Ramunės Piekautaitės suknelę.
Kvietimuose svečiams pora paminėjo, kad aprangos kodas – niekaip ypatingai nesipuošti, apsirengti pastelinių spalvų drabužiais, vyrams siūloma laisvo stiliaus apranga.
Žiedus jaunavedžiai įsigijo visai netikėtai – vaikštinėdami Barselonoje užsuko į juvelyrikos parduotuvę ir nusipirko, neužsakinėjo pas juvelyrus. Nors jaunikis į šventę atvyko be žiedo. Kauno meras tikino nemėgstąs nešioti žiedų.
Makiažą ir šukuoseną Loretai darė Kauno studijos „Maestro“ meistrai, kuriais ji pasitiki jau daug metų ir kasdienai, ir šventėms. „Ypatingai šventei ėjome pas ypatingus meistrus“, – šypsojosi nuotaka. Birželis – bijūnų metas, tad būtent šios gėlės žydėjo ir Loretos rankose, ir puošė šventinio renginio stalus.
Ponia Matijošaitė – taip nuo šiol bus galima kreiptis į Loretą, po vestuvių pasirinkusią vyro pavardę su trumpesne galūne. „Tokį sprendimą priėmiau ekspromtu. Loreta Matijošaitienė. Irena Matijošaitienė. Mums su Visvaldu taip suskambėjo, kad norime, jog mano pavardė būtų trumpesnė. Kitaip“, – sakė jaunoji.
Svečių pora paprašė nenešti jiems dovanų – materialių gėrybių jiems nereikia. Kvietimuose jie parašė norintys, kad artimieji tądien paaukotų mirusios pirmosios Visvaldo žmonos Irenos Matijošaitienės fondui – organų transplantacijai.
Kasmet birželį atostogauti vykstantys Matijošaičiai ir šiemet laikosi šios tradicijos. Loreta juokėsi, kad tradicinės jų vasaros pradžios atostogos šiais metais virs medaus mėnesiu. „Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje kiekvienais metais stengiamės kur nors netoli išvažiuoti, kad pasigerintume vasarą, kad Lietuvoje paskui būtų smagesnė. Kelionę nusipirkome žiemą, mūsų medaus mėnuo bus Turkijoje – kur geri orai, saulė, galimybė išsimiegoti, ramiai pabūti. Šiuo metu aktyvių atostogų nesinori“, – sakė Loreta.
