Kristina sėkmingai valdo verslą, ieško naujų plėtros galimybių su užsienio partneriais, kuria naujus nišinius produktus, taip pat mėgaujasi visaverčiu šeimos gyvenimu ir tiesiog džiaugiasi kiekviena diena.
– Kristina, pastarieji keleri metai jums buvo kupini išbandymų ir iššūkių. Didžiausias jų – autoimuninė liga. Sakykite, kaip jaučiatės šiandien?
– Ačiū Dievui, šiandien tikrai jaučiuosi gerai. Kalbant apie sveikatą, viskas ėjo ir praėjo. Sunkiausia buvo tuo metu, kai buvo išsireguliavę hormonai. Dabar viskas stabilizavosi. Jaučiuosi rami.
Persikėliau gydymą į Berlyną – gydausi pas vieną geriausių visame pasaulyje gydytojų. Aš ja pasitikiu ir tikiu. Ir man tinka viskas, ką ji rekomenduoja ir skiria.
O visa kita taip pat vieną dieną sugrįš į senas vėžes. Plaukai, kuriuos praradau ligos metu po tiek streso, hormonų disbalanso ir skausmų, man šiandien – antraeilis dalykas. Nors tikrai tikiu ir ta profesorė ne kartą sakė, kad tikrai ataugs. Pasak jos, didžiulė klaida buvo taikyti man hormoninį gydymą, jis tik dar labiau išbalansavo organizmą. Ir dabar jam tiesiog reikia laiko atsigauti.
Labai džiaugiuosi, kad vėl viskas ramu. Užtikrintai einu senu savo keliu: auginame įmones, ruošiamės Kalėdoms. Dabar mums su vyru Povilu pats intensyviausias laikas, nes reikia paruošti įmonėms dovanas, salonus paruošti kalėdiniam laikotarpiui – juos papuošti, darbuotojus parengti, apmokyti.
– Kaip po ligos keitėsi jūsų grožio suvokimas, stilius?
– Tiesą sakant, iš principo viskas pasikeitė. Pradėjau puoštis ir tuo mėgautis. Dabar, jei skrendu į Italiją, tai būtinai apgalvoju, ką rengsiuosi, kokius aksesuarus prie aprangos derinsiu. Neseniai su draugais Italijoje dalyvavome trumų medžioklėje. Visą aprangą buvau apgalvojusi ir prie miškų priderinusi! Vieną dieną kaip aksesuarą pasirinkau skrybėlę su plunksna ir ji taip derėjo prie tos vietos, medžioklinių šunų!
Išmokau džiaugtis mažomis detalėmis, gražiais daiktais. Ir visai nereikia, kad suknelės būtų „Valentino“, kartais užtenka tiesiog tam skirti laiko ir paieškoti tinkančio modelio, įdomesnio dizaino. Juk turime puikių ir lietuvių dizainerių kurtų drabužių.
Ir man gražu, kad mano dukros iš manęs perima šią savybę, – jos taip pat puošiasi, gražinasi. Kai žmogus pasipuošęs, tuomet jis iš vidaus švyti, su juo malonu bendrauti.
Drabužius aš mieliau siuvuosi: žinau modelius, kurie man tinka, turiu siuvėją. Labai gerai yra pasakiusi Coco Chanel: madinga tai, kas tinka. Aš jau pažįstu savo figūrą, žinau, kaip išryškinti ilgas kojas ir pamaskuoti tai, ką reikia paslėpti. Pavyzdžiui, kad ir kokie madingi yra aptempti lateksiniai drabužiai, jais rengtis nei mano amžius, nei statusas leidžia.
Pamėgau skrybėles – dabar jų turiu skirtingų stilių, spalvų. Jos man suteikia pasitikėjimo.
Kitas mano atradimas – ilgi chalatai. Ypač juos mėgstu kelionėse: jie ir gerai atrodo, ir su jais labai patogu. Man iš tiesų patinka nišiniai, vienetiniai drabužiai ir daiktai, geras mažų ūkių maistas, vynas.
– O ar pasikeitė jūsų prioritetai?
– Iš tiesų po ligos kitaip pradėjau žiūrėti į save, savo kūną. Pradėjau reguliariai sportuoti – mano gyvenime atsirado padelis. Dabar visa mūsų šeima dievina šį sportą ir juo gyvena – pradedant Povilu ir baigiant mažaisiais. Pavyzdžiui, šį sekmadienį aš eisiu su dukromis žaisti, o Povilas su draugais dalyvaus varžybose, mes visi jį palaikysime.
Man patinka, kad mes daug laiko leidžiame aktyviai. Prieš varžybas atsiranda režimas – negali jau nei naktinėti, nei vyno su bičiuliais gurkšnoti, nes žinai, kad kitą dieną turi būti žvalus ir puikios fizinės formos. Tiesa, pradėję sportuoti daugiau dėmesio skiriame ir sveikatai.
Reguliariai tikrinamės kraujo būklę, daugiau vitaminų vartojame. Esu iš tų moterų, kurios nemėgsta sporto dėl sporto, man svarbu, kad būtų įdomu, gyva, įtrauktų. Padelyje yra daug bendravimo, be to, apranga graži, stilinga. Šiais metais pradėjome organizuoti ir „Krispo Raudonos Lūpos“ padelio ir teniso turnyrus.
Anksčiau lankiau sportinę jogą, kartais vis dar jos pasiilgstu. Kada nors grįšiu ir prie jos, bet dabar dar noriu skirti laiko šeimai ir verslui. Juk dabar mano pats darbingiausias ir produktyviausias amžius. Kada dar bus galima dirbti, jei ne keturiasdešimties.
Dar noriu auginti verslą, plėsti asortimentą, ieškoti naujų prekės ženklų, įdomių produktų. Kurti savo kvepalų, kūno priežiūros ar parfumuotų muilų linijas.
– Kas jus įkvepia ir palaiko sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis?
– Mano stiprybė – šeima. Mes su Povilu nuo pirmos pažinties dienos palaikome vienas kitą ir, kad ir kas būtų, tvirtai susikibę už rankų einame toliau. Gal dėl tos ligos, o gal tiesiog natūraliai taip susiklostė, kad išmokome daugiau šeimai kalendoriuje vietos užbraukti.
Šeimos savaitgaliais jau jokių draugų, partnerių ar bičiulių. Tuomet tiesiog skiriame laiką vieni kitiems – vaikštome prie jūros, važinėjame dviračiais, geriame arbatą, skaniai valgome ir daug kalbamės.
Po tokių savaitgalių jaučiuosi pailsėjusi. Nors iš tiesų esu žmonių žmogus. Man reikia, kad aplink mane nuolat būtų žmonių. Galiu su jais kalbėtis, diskutuoti įvairiomis temomis, dalintis idėjomis. Tai mane įkrauna, praturtina. Aišku, kalbu apie šaunius, pozityvius žmones, kurie į pasaulį žiūri atviromis akimis – moka džiaugtis gyvenimu ir vertinti tai, ką turi.
– Šiandien daugelis verslų kalba apie kūrybiškumą. Kas jums yra kūryba?
– Man kūrybiškumas – nuolatinis judėjimas į priekį, ieškojimas ko nors naujo, įdomaus. Jaučiu kūrybos tėkmę tuomet, kai ieškau naujų idėjų, galimybių, produktų, būdų juos pristatyti, parduoti. Juk ne veltui sakoma, kad užsistovėjęs vanduo sugenda. Todėl ne tik sau, bet ir kitiems visada linkiu neprarasti kūrybiškumo, smalsumo, noro veikti, svajoti ir siekti tų svajonių. Pavyzdžiui, mes „Krispo“ asortimente turime pačių kurtą kūno kvepalų liniją KSP, kurią sudaro skirtingų subtilių ir gerai apgalvotų aromatų deriniai.
Visa ši unikalių kūno kvepalų linija sukurta Italijoje bendradarbiaujant su garsia italų parfumerininkų šeima. Su ja mus sieja ne tik stiprus verslo ryšys, bet ir bičiulystė. Tai profesionalių parfumerininkų šeima, kurios niekur nematyti, bet ji kuria aromatus pačioms garsiausioms parfumerijos kompanijoms.
Mes taip pat su jais esame sukūrę kvapus automobiliams, skalbiklius. Dabar kuriame muilus viešbučiams, kuriuos netrukus pristatysime.
– Esate kvapų ekspertė, kūrėja. Papasakokite plačiau, kaip vyksta kvepalų kūrimas?
– Kuriant kvepalus, kaip ir darant bet ką kita, labai svarbu žinoti, ko sieki ir nori. Kokią emociją nori sukurti, kokią žinutę ar mintį perduoti.
– Vadovauti didesnei nei 100 žmonių komandai taip pat yra ir kūryba, ir iššūkis. Kokia jūs vadovė?
– „Krispo“ – šeimos verslas, todėl ir dirbame visi kaip šeimoje. Daug kalbamės, diskutuojame. Stengiuosi būti atvira, šilta, tačiau tiesi, konkreti, reikli vadovė. Aš pati sau esu labai reikli, todėl ir iš kitų reikalauju daug. Tiek šeimoje, tiek versle – viskas yra mainai. Kažką gaudami turime ir kažką duoti.
Šeimos verslas veikia kiek kitaip nei kiti verslai. Ir vieniems tai labai patinka ir tinka, o kitiems – ne.
