Apie tai, kad jųdviejų su verslininku Aivaru Stumbru (40 m.) namuose po daugiau nei dešimtmečio vėl krykštaus kūdikis, žinoma moteris artimiesiems pranešė per Kalėdas. Kiek vėliau šia žinia pasidalijo ir su bičiuliais bei gerbėjais. Septynis mėnesius nuslėpti nėštumą Ingai nebuvo lengva, bet pavyko.
Žurnalui „Stilius“ verslininkė pasakojo, kad apie trečią vaikelį juodu su vyru svarstė ne vienus metus, kol pagaliau tam pasiryžo, o akimirkos, kai išgirs po širdimi nešiojamo mažylio pirmąjį klyksmą, pora laukia su jauduliu.
– Turite du gerokai vyresnius vaikus – 17-metę Estelą ir 13-metį Gabrielių. Kaip kilo mintis susilaukti dar vienos atžalos?
– Aivaras nuo pat mūsų vestuvių norėjo 5 vaikų, o aš visą laiką įsivaizdavau savo šeimą, kurioje auga du vaikai.
Man visada atrodė, kad svarbiausia ne vaikų skaičius, o kiek laiko, dėmesio jiems gali skirti ir jais pasirūpinti.
Būtent per pastaruosius metus, kai su vyru pradėjome rimčiau kalbėti apie trečią vaikelį, pamačiau, kad mūsų vaikai jau užaugo ir tėvų rūpesčio jiems reikia vis mažiau, o kažkuo rūpintis vis dar norisi...
Šalia savęs turiu nuostabų vyrą, su kuriuo visada jaučiuosi saugi ir mylima, kuris be galo atsidavęs ir mylintis savo šeimą, pildo visas mūsų svajones, tad ir nutarėme susilaukti dar vieno stebuklėlio.
– Sakoma, kad kuo vyresnė moteris, tuo pastoti vis sunkiau. Ar su tuo susidūrėte?
– Ne, tikrai ne.
– Kada pajutote, kad esate nebe viena?
– Esu gana jautri, tad jau grįžusi iš Maldyvų supratau, kad savijauta pasikeitė. Iškart paskambinau savo gydytojai ir kitą dieną pas ją nuvykau. Ji patvirtino, kad laukiamės trečio vaikelio.
– Kaip šis jūsų nėštumas, jau brandesniame amžiuje, skiriasi nuo iki tol buvusių?
– Tiesą sakant, nejaučiu jokio skirtumo. Pamenu, kai laukiausi Estelos, būdavo dienų, kai laiką leisdavau itin aktyviai, be jokių negalavimų. Tačiau prisimenu ir tokius momentus, kai būdavo sudėtinga net pakilti iš lovos. Taip yra ir dabar.
Visada stengiuosi gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą – sveikai maitintis, prisižiūrėti. Iš tiesų kiekvienam nėštumui labai atsakingai ruošiausi.
Šiuo metu jaučiuosi puikiai, nors truputį jaučiu didesnį nuovargį, bet kiek galiu, būnu aktyvi, sportuoju. Juk svarbiausia – suprasti, kad visi negalavimai yra labai laikini ir dar dėl tokio svarbaus tikslo.
– Kaip žinią, kad laukiatės, pranešėte vyrui? Kokia buvo jo reakcija?
– Vos tik pradėjau jausti pirmuosius požymius ir negalavimus, Aivarui iš karto apie tai pasakiau. Jis žinojo, kad vyksiu pas daktarę, o kai tai pasitvirtino, labai apsidžiaugė.
– Kaip į tai reagavo vaikai?
– Vaikams ši žinia buvo netikėta, tačiau reakcija taip pat buvo labai džiaugsminga. Jie su nekantrumu laukia broliuko ar sesutės.
– O kaip tai priėmė šeima – tėvai Laima ir Rolandas, Aivaro tėvai, močiutės?
– Gana ilgai nėštumą laikėme paslaptyje, tad visai giminei apie vaikelį pranešėme per Kalėdas. Norėjome, kad kaip ir kiekvienas paskelbimas apie šeimos pagausėjimą, taip ir šis būtų ypatingas. Visi labai apsidžiaugė.
Visą interviu skaitykite „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
