Pastarieji mėnesiai renginių organizatorei, dekoro meistrei Ingai Budrienei (49 m.) kupini kelionių ir naujų iššūkių – moteris tapo močiute. „Labai keista suprasti, kad jau esu močiutė“, – juokėsi žinoma moteris.

Metus žinoma moteris užbaigė savaitės išvyka į Zanzibarą, kur drauge su būriu šeimos bičiulių trankiai atšventė 55-ąjį vyro verslininko Dariaus Budrio gimtadienį.

Tačiau tuo kelionės nesibaigė. Sausio pabaigoje Inga su vyru padovanojo baro „Briedžių medžioklė“ kolektyvui kelionę ir drauge leidosi į nuotykius Egipte. Savaitę su darbuotojais svetur praleidusi pora ten nutarė pasilikti ilgesniam laikui, o vėliau automobiliu leidosi tyrinėti Jordanijos, lankėsi ir į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktame Petros mieste.

Baigiantis vasariui Inga ir Darius laiką leido Prancūzijoje – lankėsi Mentone vykstančiame Citrinų festivalyje ir Nicoje.

[[ge:lrytas:lrytas:30779583]]

Vis dėlto įsimintiniausia iš visų I.Budrienei buvo kelionė į Zanzibarą. Vyras išpildė ilgametę jos svajonę apsilankyti Tanzanijoje esančiame „Serval Wildlife“ parke, kur viešbučio teritorijoje gyvena tūkstančiai egzotinių gyvūnų. Ten Inga lankėsi su ilgamete bičiule fotografe Lina Mitke, čia juodvi praleido parą.

„Ne kartą buvau vyrui sakiusi, kaip norėčiau ten apsilankyti, o jis, išgirdęs mano svajonę, ją nutarė išpildyti – išleido mus su drauge į šį nuostabaus grožio parką“, – prisimindama vyro staigmeną šyptelėjo verslininkė.

Pats Darius suorganizavo skrydį ir nakvynę, tačiau drauge nevyko. „Jam tai nebuvo labai patraukli idėja, nes vėl reikėjo skristi, o ir kaina didelė“, – paaiškino Inga.

Per savo gimtadienį tokią dovaną žmonai įteikęs vyras I.Budrienei nuolat sako, kad ji – didžiausia jo dovana. O ir tradicija per gimtadienius stebinti aplinkinius jų šeimoje gaji.

[[ge:lrytas:lrytas:28559474]][[ge:lrytas:lrytas:28769862]]

„Ne kartą esame paaukoję tiek sergantiems vaikams, tiek Ukrainai, o šį kartą vyras nutarė pradžiuginti mane“, – džiaugėsi I.Budrienė.

Apie šį parką pora sužinojo atostogaudama Turkijoje, kur susipažino su Zanzibaro gyventoju. Šis žmogus kauniečiams rekomendavo aplankyti Tanzanijoje įsikūrusį „Serval Wildlife“ parką.

„Pradėjusi skaityti apie šią vietą pamačiau, kad aplink namelius laksto ne tik žirafos, bet ir begalė kitų gyvūnų. Iš karto ėmiau domėtis kainomis ir galimybėmis“, – prisimena Inga.

– Ar nuvykus viskas buvo taip, kaip ir įsivaizdavote?

– Ši išvyka viršijo visus mano lūkesčius. Neįsivaizdavau, kad iš tikrųjų visi gyvūnai, tarp jų ir žirafos, ateina prie tavo vilos ir visiškai šalia leidžia laiką.

Atsikėlęs anksti ryte matai, kaip saulei tekant jos su kitais gyvūnais leidžiasi nuo kalno ir ateina prie vilų. Sunku patikėti, kad išėjus iš namelio viskas taip arti tavęs. Prie gyvūnų gali prieiti – glostyti, šerti, su jais fotografuotis. Teko net pusryčiauti ir gerti kavą drauge su žirafomis. Mane tai labai sužavėjo.

Be abejonės, turėjome prie gyvūnų taikytis. Džiugu, kad viskas vyko natūraliai, – tiek svečiams, tiek gyvūnams suteikiama visiška laisvė. Jie nėra varinėjami paskui turistus, kai prieina prie žmonių, tuomet jais ir džiaugiesi.

– Ar rengiant fotosesiją parke neteko susidurti su iššūkiais?

– Iš tiesų buvo sudėtinga. Šioje vietoje jau ne prie mūsų visi derinosi, o tai teko daryti mums. (Juokiasi.)

Buvo akimirkų, kai norėjosi pakeisti įvaizdį, tačiau tam neturėjome laiko, nes gyvūnai bet kada galėjo pabėgti.

Liūtukai buvo labai įspūdingi, bet be galo jauni – vos dešimties mėnesių. Labai norėjau su jais įsiamžinti, tačiau jie visą laiką žaidė – kandžiojo vieni kitiems uodegas. Jie – gyvūnai, tad rengiant tokias fotosesijas prie jų visuomet tenka derintis mums.

– O ar pačiai nebuvo kiek baugoka suktis tarp didžiulių žirafų, zebrų ar vaikštinėjant sutikti liūtų?

– Noras pamatyti visus tuos gyvūnus buvo begalinis, tad baimės nejaučiau. Priešingai – buvo tik noras kuo ilgiau ir daugiau prie jų pabūti. Kartais net per daug drąsiai, atrodo, tarp jų sukausi.

Galbūt kiek nejauku buvo būti tarp antilopių – prižiūrėtojai pasakojo, kad ne kartą jos yra sugadinusios fotosesijas. Taip nutiko ir mums. Rengiant popiečio arbatėlę jos buvo netoli mūsų – sukiojosi aplinkui, kol galiausiai pavogė nuo stalo puokštę ir ją suėdė.

– Ar tokia pramoga brangi?

– Nakvynė dviem kainavo tūkstantį eurų plius skrydžiai, kurie mums kainavo apie šešis šimtus eurų. Tad ši trumpa išvyka tikrai atsiėjo nepigiai, tačiau patirti įspūdžiai išliks visam gyvenimui. Rekomenduočiau tai išbandyti visiems.

[[ge:lrytas:lrytas:30779554]]

Žmonės yra pamėgę safarius. Ten esame lankęsi prieš porą metų Ruandoje, bet tiek emocijų tikrai nepatyriau. Ten visus gyvūnus stebėjome per atstumą, o čia aš laukiau ryto, kad galėčiau vėl pamatyti žirafas ir jomis pasigrožėti.

– Po apsilankymo „Serval Wildlife“ parke grįžote į Zanzibarą, kur su artimiausiais bičiuliais atšventėte vyro gimtadienį. Kokių įspūdžių jums paliko šis kraštas?

– Pirmą kartą Zanzibare lankėmės prieš aštuonerius metus. Tuomet ši kryptis daugeliui tautiečių dar net nebuvo žinoma. Jau tada mums ten labai patiko, draugams pasakodavome, kad norėtume čia grįžti. Tai ir padarėme – gruodžio pradžioje su bičiuliais leidomės į nuotykius.

Mano vyras yra didelis Afrikos gerbėjas. Jam labai patinka Egiptas. Ir Zanzibaras palikęs didžiulį įspūdį, tad būtent jo mėgstamame krašte nutarėme atšvęsti ir Dariaus gimimo dieną. Nuo pat pirmos dienos buvau prigalvojusi begalę veiklos ir staigmenų vyrui – jomis džiaugėsi tiek jis, tiek visi keliauninkai.

– Kaip stebinote Darių?

– Ta diena, kai atskridome, buvo tikroji Dariaus gimimo diena, tad nuo pat pirmos akimirkos Zanzibare prasidėjo staigmenos.

Vos tik nusileidusius oro uoste mus pasitiko grupė vietinių muzikantų, pasipuošusių tradiciniais kostiumais, ir atliko mano vyro mėgstamą kūrinį „Hakuna matata“.

Atvykus į vilą mūsų laukė masajai, jie įteikė Dariui tradicinius jų drabužius. Darius kaipmat jais persirengė ir drauge šoko. Tokios linksmybės truko visą savaitę.

[[ge:lrytas:lrytas:30779570]]

– Ne kartą esate minėjusi, kad surengti šventę svetur kur kas pigiau nei Lietuvoje. Kiek jums atsiėjo visos šios pramogos?

– Zanzibare su bičiuliais buvome išsinuomoję erdvią vilą. Kasdien lepinomės vietinių koncertais.

Pamačiusi kainas, kuriomis buvo įkainoti visi jų pasirodymai, praradau amą: brangiausias buvo dvylikos asmenų grupės pasirodymas – valandą trukęs koncertas atsiėjo 180 dolerių. Muzikantai atliko ne tik įprastus savo kūrinius, bet ir, pavyzdžiui, šokį su ugnimi.

Visa kelionė – savaitė Zanzibare pasakiškoje viloje ir pramogos vienam žmogui atsiėjo apie 1 tūkst. 300 eurų. Lietuvoje už tiek savaitei su kasdien vykstančiais pasirodymais šventės neiškelsi.

– Sugrįžusi iš kelionės gavote išankstinę Kalėdų dovaną – įpusėjus gruodžiui jūsų sūnus Nojus su žmona Kornelija susilaukė sūnaus Agnaro. Kaip prisimenate tą momentą, kai sužinojote, kad tapote močiute?

– Tą dieną vykimas į ligoninę kaip ir buvo suplanuotas. Mes buvome ką tik parskridę ir dalyvavome įmonės vakarėlyje. Iki vėlaus vakaro laukiau naujienų, tačiau užmigusi negirdėjau sūnaus žinučių, o nubudusi ryte pamačiau ir labai apsidžiaugiau. Pamačiusi Nojaus siųstas nuotraukas negalėjau patikėti, kad tai – mano anūkas. Buvo išties jautrus ir mielas momentas.

– Ar patarimų jauniesiems tėveliams duodate?

– Iš pradžių keletą patarimų daviau, tačiau nutariau per daug nesikišti. Bet jau matau, kad į juos buvo atsižvelgta. Džiaugiuosi, kad tiek marti, tiek sūnus į vaiko priežiūrą įsitraukia vienodai. Smagu matyti, kaip Nojus stengiasi, – keičia sauskelnes, nešioja mažylį, be galo jį myli.

[[ge:lrytas:lrytas:30779540]]

– Jau daugiau nei du mėnesius esate močiutė. Ar jau įpratote prie šio statuso?

– Prie to priprasti, neslėpsiu, vis dar sunku. Labai keista suprasti, kad jau esu močiutė. Kai anūkėlis paaugs, gal bus kiek kitaip, tačiau iki šiol šį statusą dar jaukinuosi.

Vyrui įspūdingą gimtadienį egzotiškame krašte surengusi Inga Budrienė prabilo apie kainas: „Praradau amą“