Zoologijos sodo darbuotojai nori, kad gyvūnai būtų socialūs ir nepultų žmonių, todėl pageidaujantiems leidžia apkabinti tigrus.
„Internete pamatėme, kad žmonės kelia nuotraukas su tigrais, tad greitai išsiaiškinome, kur šis grožis yra, ir visa šeima išvykome ieškoti“, – sakė K.Kaikarienė.
Prieš susitikdami su kelių mėnesių mažyliais Kristina su vyru bei dukra nei baimės, nei jaudulio nejuto, tačiau jų motina, anot moters, aršiai saugojo savo vaikus.
„Jautėmės stipresni už mažuosius tigriukus, tačiau už mūsų vaikščiojo amūrinių tigrų motina, ji riaumojimu išsakė viską, ką apie mus ir jos vaikų niurkymą mano, todėl žiūrint į ją drąsu nebuvo. Mažieji, žinoma, draskosi, sukinėjasi, bando lipti ant pečių, rankų, tačiau jie jaučia meilę. Kadangi mano vyras visų gyvūnų mylėtojas ir globėjas, vienas tigriukas įsitaisė jo glėbyje, užsimerkė ir užsnūdo“, – šypsojosi moteris.
Kristina sakė, kad visi šeimos nariai be galo myli gyvūnus, todėl kiekvieną tigriuką laikant rankose juos užplūdo neapsakomas jausmas.
„Laikai silpnesnį už save, nepaprastai žavų, pūkuotą ir kiek kitokį – laukinį padarą, todėl labai gera. Su šeima juokavome dėl tigriukų auginimo namuose, tačiau mes to daryti negalėtume. Priimti gyvūną į namus – didelė atsakomybė. Jos nebijome, tačiau tigriukams reikia kitokių sąlygų, maisto, priežiūros, laisvės“, – kalbėjo Kristina.
