Spektaklis buvo ne vienintelis poros tikslas, dėl kurio teko organizuoti kelionę. Monika Venecijoje norėjo ne tik iš arčiau apžiūrėti bienalę, bet ir susitikti su kuratoriais, kurie padeda planuoti netrukus dienos šviesą išvysiančią moters dailės parodą Ukrainoje. Todėl, anot M.Dirsytės, kelionės metu darbo buvo tiek daug, kad net neliko laiko kartu su Oskaru pasimėgauti miesto grožiu.
„Kelionė truko beveik savaitę, tačiau naujų potyrių pasisėmėme labai daug. Laisvo laiko neturėjome. Ir labai gaila, kad Oskarui nepavyko apžiūrėti šiuolaikinio meno bienalės, nes jis visą laiką įtemptai dirbo. Vieną dieną turėjo susitikimus su italų aktoriais, o kitą jau įtemptai ruošėsi pristatyti „Hamletą“ italams“, – pasakojo Monika.
Su mylimuoju moteris trumpai matydavosi du kartus per dieną – kartu papusryčiaudavo, o vėlai vakare eidavo į bienalę žiūrėti spektaklių, kuriuos pastatė kiti pasaulyje garsūs režisieriai.
„Labai norėjau pamatyti italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklį. Deja, jis sutapo su mūsų išskridimo data. Tačiau mane nustebino Amerikos menininko Bruce’o Naumano darbai“, – sakė M.Dirsytė.
Nors menininkė tryško dideliu noru pamatyti Venecijos bienalę, ji jos nesužavėjo. Mat ji tikėjosi išvysti daugiau stiprių darbų. Bet, be viso to, Venecijoje pora spėjo pasimėgauti ir puikiais orais, kurie lepino visas viešnagės dienas.
„Dienos buvo labai karštos. Vakarais dažnai lijo, bet tai visai netrukdė. Kaip tik džiaugėmės lietumi! Tekdavo bristi per garsiąją Šv.Morkaus aikštę ir tai suteikė tam tikro žavesio. Kad ir kiek daug turistų šioje aikštėje galima pamatyti, kaskart ji mane vis labiau užburia“, – įspūdžiais dalinosi jauna menininkė.
M.Dirsytė pasakojo, kad visos kelionės kulminacija – mylimojo spektaklio „Hamletas“ pristatymas – pavyko puikiai.
„Mūsų aktoriai puikiai suvaidino ir nustebino gana lepią publiką. Jaučiausi kaip NBA rungtynėse! Aš, tikriausiai kaip ir kiti, labai džiaugiausi dėl Oskaro pergalės Venecijoje. Spektaklis buvo to vertas! Namo grįžome labai pavargę, šiek tiek perkaitę, bet tikrai laimingi!“ – šypsojosi M.Dirsytė.
