Gruzija taip pakerėjo Daivą, kad tapo šalimi, kurią žurnalistė įsimylėjo besąlygiškai. Kelis kartus ji yra buvusi tik Turkijoje – šią šalį rinkosi tuomet, kai norėjo saulės ir poilsio per daug nesukdama galvos. Jaunai moteriai dar kartą lankytis toje pačioje vietoje gaila ne tik laiko, bet ir pinigų – kur kas vertingiau pamatyti tai, ko dar nėra regėjusi, pažinti dar neištirtas vietas.
Praėjusią vasarą atostogas Gruzijoje Daiva rinkosi, nes norėjo susipažinti su kiek kitokia kultūra, nei jau pažino lankydamasi Europos valstybėse. Tuomet ji nė nenumanė, jog ši šalis užburs taip, kad taps jos atostogų vieta dvejus metus iš eilės. Juolab kad Kachetijos regiono, esančio Gruzijos rytuose, pernai ji neaplankė. Kachetiją, seniausią vyno regioną, vietos gyventojai vadina vyno gimtine.
Pasakojimais apie Gruziją Daiva išūžė galvą ir draugams, tad kai susiruošė ten vykti, atsirado ne vienas, norintis palaikyti jai kompaniją – atostogauti Daiva vyko su 5 bendrakeleiviais. Be kelių bičiulių ir draugo Roberto Janovskio, su žurnaliste pirmą kartą atostogauti vyko ir jos sesuo – žmonių, kuriuos po tėvų mirties D.Žeimytė vadina savo artimiausiais žmonėmis, dukra ir jos klasės draugė Laura.
„Labai džiaugiausi, kad pagaliau mums pavyko išvykti kartu. Laurai tai buvo pirma tokia pažintinė, aktyvi kelionė į užsienį. Žinau posakį, kad kelionėje draugą pažinsi – mes su Laura viena kitą pažįstame taip gerai, kad išvykus niekas mūsų santykiuose nepasikeitė“, – šypsojosi žurnalistė.
10 dienų kelionės organizavimas gulė ant D.Žeimytės pečių – ji noriai ėmėsi ieškoti ir lėktuvo bilietų, ir apgyvendinimo vietų, ir automobilio nuomos, ir dėliojo atostogų maršrutą. Tačiau visi jos planai apvirto aukštyn kojom, kai socialiniame tinkle ji buvo supažindinta su gruzinu Niko. Šis net neprašomas leidosi kartu su lietuviais po savo gimtąją šalį.
„Jis – neapsakomo patriotiškumo pavyzdys, labai išsilavinęs ir geranoriškas gruzinas. Vyrukas trokšta savo šalį aprodyti kuo didesniam skaičiui žmonių, stengiasi patarti ir palydėti kiekvieną, kai tik turi laiko ir galimybių.
Tad mus pasitikęs oro uoste Niko pasiėmė atostogas ir nutarė vykti kartu – mums tai buvo labai džiugi naujiena. Juk visi keliautojai žino, kad nieko nėra geriau, kaip po šalį keliauti su vietos gyventoju. Lengvai radome bendrą kalbą“, – pažintimi džiaugėsi Daiva.
Gruzinas lietuviams kepė šašlykus, vaišino ne tik gruzinišku vynu, bet ir jų vietine čača, kompanija patyrė įvairiausių nuotykių ir pamatė, ko nebūtų pamačiusi su jokiu gidu. O ką jau kalbėti apie sutaupytas kelionės lėšas – vaišingas ir svetingas vaikinukas už nieką neėmė atlygio, be to, parodė pigiausias ir geriausias vietas.
„Štai, pavyzdžiui, apsigyvenome mes kalnuose 4 žvaigždučių viešbutyje. O vakare visi ėjome vakarieniauti ne į restoraną, o į kalnus kepti jo ruoštų šašlykų! Kaip laukiniai, bet mums buvo labai smagu“, – juokėsi žurnalistė.
Nors lietuviai neplanavo apsilankyti Tbilisyje, pakviesti gruzino negalėjo atsisakyti pasiūlymo aplankyti jo motiną. O ji kompaniją pasitiko ne tik kiekvienam paklota lova, bet ir tradiciniais vietos patiekalais nukrautu stalu. Ką jau kalbėti apie tai, kad Niko tėvas – vienas garsiausių šalyje tostų sakytojų.
„Juokėmės, kad Gruzija mus privertė mąstyti net švenčiant – visi turėjome suskelti po vieną kitą tostą už šalį, šeimą, Dievą! Buvo labai smagi kelionė be jokių planų! Atsikeliame ryte ir nežinome, kur užmigsime vakare. Man, žinoma, palengvėjo, o Niko visada tarėsi su manimi, ką dar norėtume pamatyti.
Kelionė buvo labai intensyvi. Kiek pailsėjome tik paskutinėmis dienomis lankydamiesi Batumyje – norėjome pabūti ir prie jūros. Pavargome, bet buvome labai laimingi!“ – pasakojo D.Žeimytė.
Ar Daiva ketina Gruzijoje apsilankyti dar kartą? „Turiu didelių planų šioje šalyje, bet kol kas apie juos nepasakosiu, – paslaptingai sakė ji. – Tačiau užbėgsiu spėlionėms už akių – tekėti Gruzijoje nesiruošiu!“