„Vaikystėje, žinoma, ypač patikdavo ta šventės dalis, kai vaikai persirengdavo, eidavo gatvėmis ir prašydavo saldainių. Lietuvoje ji nėra prigijusi.
Bet ypač šiltai prisimenu, kaip Heloviną švęsdavome su mano pusbroliais ir pusseserėmis. Turių jų labai daug, nes abu mano tėvai – iš gausių šeimų. Be to, mano senelis gimęs lapkričio 1-ąją, tad susirinkdavo visa šeima.
Žaisdavome tradicinius žaidimus. Pavyzdžiui, į didelį vandens kibirą priberiama obuolių, kuriuos reikia pagauti dantimis. Į tradicinį patiekalą iš bulvių, kopūstų ir sviesto būdavo įdedama smulkių, laimę nešančių daiktų. Pavyzdžiui, jei valgydamas randi žiedą, tai reiškia, kad per artimiausius metus susituoksi, jei monetą – kad praturtėsi, jei sagą – liksi viengungis. Kai kurios moterys pridėdavo į kojinę maisto ir pakabindavo prie durų – su mintimi, kad pirmasis pro duris žengęs vyras taps jų vyru“, – juokėsi Erica.
Ją džiugina, kad sūnūs domisi senosiomis keltų tradicijomis. Lietuvoje Helovinas švenčiamas kukliau nei Airijoje, bet Erica su šeima stengiasi kasmet apsilankyti bent viename šiai šventei skirtame vakarėlyje.
„Jaučiu, kad keltų ir lietuvių pagoniškos tradicijos – panašios. Mūsų vaikai jau klausinėja apie šventės prasmę, pomirtinį gyvenimą. Mes aiškiname, kad šis metų laikas skirtas prisiminti artimuosius ir parodyti, kad jie visada bus mūsų širdyje“, – pasakojo dainininkė.
Nuo vampyriškos fėjos iki seksualios medicinos seselės – Erica kone kasmet į Heloviną eina įspūdingai pasipuošusi.
Geriausias jos aplankytas Helovino vakarėlis? „Los Andžele, kur koncertavome, visi muzikantai pasipuošėme karnavaliniais kostiumais. Klubas užsidarė antrą valandą nakties, bet linksminomės toliau – važinėjomės Sanseto bulvaru (viena geriausiai žinomų miesto gatvių. – Red.)“, – kikeno Erica.
