Penkios savaitės Afrikoje – taip toli iš Vilniaus nusibeldė žinoma pora, knygų autoriai – sporto ir mitybos konsultantė Ilka Adams-Pauliukevičė (30 m.) ir jos vyras sporto treneris, Europos kultūrizmo čempionas Andrius Pauliukevičius (34 m.). Tačiau ten jie ne tik ilsisi, bet ir dirba.
Žinoma moteris, prieš 9 metus tapusi gražiausia Namibijos mergina, Pietvakarių Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, gimusi ir augusi Ilka taip išmoko lietuvių kalbą, kad net jau išleido knygą „Super maistas“.
Ji su vyru į gimtinę išvyko 5 savaitėms, nes kelionė brangi, todėl protingiau vienąkart nuvykti ilgesniam laikui nei kelis kartus trumpam.
Šventinis laikotarpis tokiai kelionei palankesnis: Lietuvoje iki Trijų karalių apsukos vis tiek sulėtėja. O Ilka ir Andrius rašo ir treniruojasi kiekvieną dieną, net savaitgaliais ir per šventes. Tačiau visa tai jie laiko ne darbu, o pomėgiu, iš kurio ir užsidirba. Pora juokėsi, kad tai daryti gali visur, kur yra internetas, sporto salė, ryžių ir vištų krūtinėlių.
„Išvykome ilgam, bet visus metus dirbome be poilsio dienų. Ir dabar tai nėra tik atostogos – čia būdami dėliojame paskutines treniruočių kalendoriaus, kuris netrukus pasirodys prekybos vietose, detales, – pasakojo Ilka. – Dar renkame medžiagą knygai apie Namibiją. Per trumpą laiką to nepadarysi.“
– Greičiausiai lankote savo giminaičius. Kokie jie – kuo jus džiugina?
– Artimieji – tai svarbiausia priežastis, dėl kurios esame būtent Namibijoje. Mano šeima čia. Tėvus, brolius, kitus giminaičius matau tik kartą per metus. Šiais metais atvykome į jaunesniojo brolio vestuves.
Turiu dar vyresnį brolį, jis vis dar viengungis. Bet per vestuves jis pagavo nuotakos keliaraištį, taigi galbūt ateinančiais metais bus dar vienos vestuvės.
– Kokios Kalėdų ir Naujųjų tradicijos jūsų gimtinėje?
– Didžiausia šventė yra gruodžio 24 dienos vakaras. Paprastai kasmet tądien švenčiame vis kitoje vietoje pas vis kitą šeimos narį Namibijoje arba Pietų Afrikos Respublikoje.
Vakarienės susirenka apie 30 šeimos narių. Dieną pradedame ruošti maistą ir kitai dienai – gruodžio 25-ajai. Kūčių diena būna labai tyli, skaitome Bibliją, istorijas apie Kristų, giedame Kalėdų giesmes. Mano šeima labai religinga. Tą vakarą nebūna daug maisto, tik lengvi užkandžiai, nevalgome mėsos.
Paskaitę Bibliją, pagiedoję giesmių, keičiamės dovanomis. Vienas iš šeimos narių persirengia Kalėdų Seneliu ir jas įteikia. Dovanų išpakavimas – smagus laikas su daug juoko ir staigmenų. Mūsų tiek daug, kiekvienas gauna bent po penkias dovanas.
Kalėdų rytą visi einame į bažnyčią, po to sėdame prie valgiais nukrauto stalo. Tai tikra puota su šaltaisiais, karštaisiais patiekalais ir desertais. Iš pradžių paprastai valgoma krabų arba aštuonkojų mėsos.
Vėliau patiekiama orkaitėje kepta aviena, vištiena, kiauliena, daugybė salotų: pomidorų, burokėlių. Desertui – šaldytas jogurtas ir tradicinis angliškas brandintas džiovintų vaisių Kalėdų pyragas.
Tiesą sakant, neįmanoma visko paragauti iš karto, dėl to pavalgai, pailsi ir vėl valgai – ir taip bent kelis kartus per dieną.
– Kaip Namibijoje patinka jūsų vyrui?
– Vyrui patinka 6 dalykai: pirma – aš, tada treniruotės, maistas, knygos, fotografija ir saulė. Mes Namibijoje nuolat kartu, treniruoklių salė yra, valgome taip pat kaip namuose Vilniuje, jis skaito ir rašo, saulė šviečia. Net kai važiuojame į parduotuvę, be fotoaparato Andrius iš namų neišeina. Bijo, kad jei jo nepasiims, būtinai kas nors nutiks, ko negalės nufotografuoti.
Kita vertus, visą laiką vien jį su savimi turėdamas, gali surinkti pakankamai medžiagos būsimai knygai. O Namibijoje yra labai daug visko, ką verta fotografuoti.
– Kaip atrodo jūsų diena ten, ką veikiate?
– Mūsų kasdienybė beveik tokia pat kaip ir Vilniuje. Keliamės 6–7 valandą, nes tuo metu jau šviesu ir ilgiau miegoti nepavyksta. Kol dar nekaršta (dieną temperatūra kyla iki 30–35 laipsnių, o sausį dar šilčiau), nevalgę lauke atliekame 30–40 minučių kardiotreniruotę.
Kai grįžtame, jau būna atsikėlę kiti šeimos nariai ir visi pusryčiaujame. Tik mes daugiau už juos valgome, – smagiai pasakojo Ilka. – Tada namiškiai užsiima savo reikalais. Mes porą valandų padirbame prie kompiuterio ir važiuojame į salę treniruotis su svarmenimis.
Po jos pavalgome ir keliaujame prie miesto baseino po atviru dangumi. Ten reikia būti atsargiam, kad neišsilydytum, – vidurdienį saulė pakyla tiesiai virš galvos, net šešėlis nekrinta.
Namibijoje žiemą ir vasarą dienos trukmė panaši, saulė leidžiasi apie 19–20 valandą. Tuo metu jau būname namuose, dar kelias valandas padirbame ir leidžiame laiką su šeima.
