Karolina dar prieš kelerius metus save drąsiai galėjo vadinti kukliausia Žemėje mergina. Nors žinojo, kad turi puikų balsą, bijojo net savo šešėlio. Nedrąsiai žengusi ant „X faktoriaus“ scenos, tuoj pat norėjo kuo greičiau nuo jos dingti.
Bet pasirodymas pavyko, ji pateko į kitus projekto etapus. Po kurio laiko Karolina sužibėjo televizijos projekte „Chorų karai“. Dėl jo mergina taip stengėsi, tiek repetavo, kad užkimo, teko nutraukti klasikinio vokalo studijas Kaune.
Ji pradėjo krimsti verslo vadybos studijas ir vis svajojo apie sceną. Taip ji atsidūrė dainininkės Kristinos Ivanovos grupėje „Magnit“ – jos dėka atsikratė dvylikos kilogramų, įgavo pasitikėjimo ir surado meilę – radijo laidų vedėją ir renginių organizatorių Vytautą Bertašių (26 m.).
Šiuo metu Karolina gyvena ir dirba Kaune, tačiau vis važinėja į Vilnių – dėl darbo reikalų, dainavimo ir pasimatymų su mylimuoju. Būtent jis ir paskatino dalyvauti televizijos projekte „Lietuvos balsas“.
– Kodėl po metų veiklos nusprendėte palikti grupę „Magnit“? Nors numetėte nemažai svorio, vis tiek neatitikote grupės standarto – reikėjo aukštos, lieknos, šviesiaplaukės?
– Viskas buvo gerai, Kristina visas mus palaikė. Grupė unikali, nes visos narės skirtingos – ne tobulų kūno formų, ne šviesių plaukų. Įgijau patirties – juk daug filmavomės, dalyvavome renginiuose, fotografavomės. Merginos puikiai dainuoja ir labai norėčiau, kad joms pasisektų.
Tačiau aš išėjau – nenorėjau dainuoti to, kas nepatinka. Pradėjau solistės karjerą.
– O sulieknėjote norėdama prisiderinti prie grupės merginų?
– Svėriau apie šešiasdešimt kilogramų, o mano ūgis – metras šešiasdešimt, todėl atrodžiau maža ir apvali. Man niekada netrūko vaikinų dėmesio, bet ne dėl to ir ne dėl „Magnit“ nusprendžiau atsikratyti svorio – tiesiog pati blogai jaučiausi. Labai įkvėpė Kristina – ji duodavo patarimų. Iš jos išmokau, kad 80 procentų viso dienos maisto turi sudaryti daržovės ir vaisiai. Nebuvau didelė jų mėgėja, bet pradėjau graužti agurkus, morkas.
Atsisakiau riebios mėsos, dažniau rinkdavausi vištieną, nebevalgiau ir baltos duonos, kurią mėgau apsitepti šokoladiniu kremu. Pradėjau pirkti penkių grūdų duoną, jokių produktų nekepdavau – tik troškindavau, gėriau daug vandens.
Tik pastaruoju metu mano mityba visai sutrikusi. Nieko nespėju, kai kada pavalgau tik kartą per dieną. Tačiau įprotis galvoti, ką valgau, liko. Žinoma, vilioja nesveikas maistas ir jį valgau, tačiau su saiku, lėtai.
– Kai tapote lieknesnė, pradėjote labiau pasitikėti savimi, tapote drąsesnė?
– Sakoma, kad pasitinka pagal išvaizdą, o palydi pagal protą. Tad jei nori padaryti žmonėms įspūdį, reikia savimi rūpintis. Man dabar drąsiau lipti ant scenos. Bet yra ir apvalių formų dainininkų, kurie taip žavi talentu ir vidine energija, kad išvaizda visai nerūpi, pavyzdžiui, dainininkė Adele.
– Koks jūsų muzikinis kelias?
– Mama pastebėjo, kad dar nepradėjusi kalbėti gerai jaučiau ritmą ir atkartojau melodijas. Būdama trejų metų pradėjau mokytis muzikos. Prisimenu, kai vaikai darželyje eidavo miegoti, mane išveždavo į smuiko, solfedžio ar šokių pamokas. Esu dėkinga tėvams už tokį rūpinimąsi manimi – tai padėjo suvokti, kas aš esu.
– Kokia jūsų meilės istorija?
– Pirmą kartą Vytautas į mane atkreipė dėmesį, kai aš su grupe „Magnit“ dainavau „Radiocentro“ laidoje „Atsibusk su Vyteniu“. Žinant, kad jis yra didelis miegalius, tai buvo kažkas neįtikėtina: juk Vytautas veda vakarinę laidą, o mes dainavome ankstų rytą. O aš jo nemačiau – buvau pakylėta, juk tai svarbus pasirodymas – radijuje dainavau gyvai! Net jei pats Bradas Pittas būtų stovėjęs, nebūčiau atkreipusi dėmesio. Po pasirodymo jis mane susirado feisbuke, pradėjome bendrauti, ir greitai viskas išsirutuliojo į puikius santykius. Jis vis dar ir po pusantrų metų draugystės mane stebina. Planuoju kraustytis į Vilnių.
– Vytautas pastūmėjo jus dalyvauti muzikiniame projekte. Ar jis pažeria pastabų po pasirodymo?
– Tikrai taip, nes taip mokausi. O jei Vytautas giria, tikrai žinau, kad pasirodžiau puikiai.
– Kokia jūsų svajonė?
– Nesitikėjau pasiekti to, kur šiandien esu. Neseniai stovint scenoje per generalinę „Lietuvos balso“ repeticiją apėmė ypatingas jausmas: juk visą gyvenimą apie tai svajojau – su manimi dirba geriausi vokalo mokytojai, režisieriai, stilistai, jie padeda pildytis mano svajonei!
Sutikau ir ne vieną žmogų, kuris kišo man pagalius į ratus, bandė priversti abejoti savimi. Stengiausi negirdėti, ką kalbėjo nepatenkinti žmonės, neklausiau piktų jų žodžių.
Tiesa, dar viena svajonė neišsipildė: trokštu dalyvauti „Eurovizijoje“ ir laimėti. Dalyvaudavau konkursuose įvairiose šalyse, kartą viename renginyje latvių prodiuseris Aivaras Auzinis mane pristatė taip: „Įsiminkite šį vardą, nes jį išgirsite „Eurovizijoje“.“ Tai tarsi burtai ir norėčiau, kad jie išsipildytų.
