Seniau garbės juo eiti turėjo tik karaliai, diplomatai ir popiežiai. Dabar jis – neatsiejamas gero skonio ir iškilmių rodiklis. Tačiau ar, visgi, šis kilimas, kuris pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas dar V amžiuje prieš mūsų erą, yra naudojamas pagal paskirtį? Apie tai kalbėjomės su dviem renginių organizavimo profesionalais ir iškilmių „guru“ vadinamais Gediminu Jauniumi ir Alku Paltaroku. Vyrų nuomonės sutapo: „Raudonas kilimas – neatsiejama prabangaus vakaro atributika. Tačiau persistengti – nevertėtų“.
Pirmą kartą skaisčiai raudonas kilimas buvo nutiestas visai ne prabangiame pokylyje – tokiu gestu buvo pasitinkamas graikų didvyris Agamemnonas. Jo piktavalė žmona Klimenestra prie namų slenksčio patiesė tokį kilimą ir tai tik norėdama iškrėsti šunybę. Juo jis net nėjo, mat tai reiškė dievybės mindymą. Vėliau, Antikos laikais, jis buvo tiesiamas dievams garbinti. Na, o pramogų pasaulio „raudonojo kilimo“ istorija prasidėjo tą dieną, kai į Angelų miestą – Los Andželą, atvyko kino pramonės verslininkas Sidas Graumanas (1879-1950). Dabar jis tapęs savotišku podiumu, madas ir vakaro temą diktuojančiu aprangos kodu ir taisykle.
Kaip teigė G.Jaunius, yra kelios raudonojo kilimo rūšys ir ne visos jos – teisingos.
„Tenka pripažinti, kad yra dvi raudonojo kilimo versijos ir interpretacijos:
1. Kai „žaidžiame“ raudonąjį kilimą, patiesdami takutį prie kokio nors įėjimo. Elegantiškiau matyt būtų galima įvardinti „kameriniu raudonuoju kilimu“. Čia, matyt, negalioja griežtos raudonojo kilimo taisyklės – labiau tai interpretuotina, kaip akcentas atkreipiantis dėmesį, kur įėjimas arba vieta nusifotografuoti.
2. Raudonasis kilimas, kuris yra reikšminga kokio nors įvykio sudedamoji dalis. Tuomet žengimas raudonuoju kilimu yra skirtas pabrėžti atvykstančių asmenų svarbą. Dažnai pramoginiuose renginiuose nutiestas raudonos (nebūtinai tik raudonos) spalvos kilimas, tampa atskiru įvykiu – mados, pokalbių, transliacijų ir panašių aspektų dalimi.
Asmeniškai man, patinka ši renginių dalis abiem atvejais. Ji padeda sukurti reikiamą iškilmingumą ir suteikia renginiams elegancijos. Dažnai tinkamai sukurtas raudonojo kilimo įvykis, gali tapti puikia uvertiūra visam renginiui. Tik mano rekomendacija, būtų saugotis, jog uvertiūra nenustelbtų pačios operos.
Norėčiau atskirai pabrėžti, kad raudonas kilimas nėra vienintelė galima įžanga reginio dvasiai sustiprinti – todėl gana svarbu skoningai priderinti pasitikimo idėją prie pagrindinės renginio žinutės. Juk, kaip grožyje, viską nulemia proporcijos, taip ir renginių estetikoje – svarbus saikas ir balansas. Vienu atveju raudonas kilimas man neatrodo labai žavus, kuomet jis yra neadekvačiai sureikšmintas ir priartėja prie „beždžioniukų“ diskotekos žanro.
Ir dar, kai raudonas kilimas tampa geltonosios žiniasklaidos herojų podiumu. To žinoma nepainiokime su nelaukiamų asmenų sąrašu. Mano galva – tai apgailėtino provincialumo išdava. Tad jei atrasite ir suprasite, kuo skiriasi šie du tipai – tiesti jį ar ne, bus kur kas paprasčiau“, – pasakojo G.Jaunius.
Savo nuomonę išsakė ir A.Paltarokas, jo teigimu raudonas kilimas ne tik atributas, bet dažnu atveju – renginio formato rėmas „Raudonas kilimas – labai dažnai ir teisingai siejamas su „black tie“ aprangos kodu. Protokoliniuose renginiuose yra aiškios taisyklės, kur ir kada, turi būti naudojamas raudonas kilimas. Tačiau pramoginiuose renginiuose ar privačiose šventėse, šis tiesiamas taip pat. Niekas nedraudžia to daryti, tačiau, žinoma, šventės turinys ir svečiai turi derėti tarpusavyje. Tada raudonojo kilimo formatas bus išpildytas ir atrodys rimtai, bet nejuokingai.
Štai vienas svarbiausių pramogų pasaulio metinių renginių M.A.M.A. apdovanojimai – ryškiausia šventė, kuri pretenduoja į visavertį „red carpet“ formatą Lietuvoje. Nors kvietime aiškiai buvo nurodytas aprangos kodas „black tie“, daugiau nei pusė svečių, jo nesilaikė. Tiesą pasakius, tam tikra, kviestinės publikos dalis, tiesiog buvo nepasipuošę – jiems matyt, tai neįprasta apranga. O bohemiškai publikai ir kai kuriems scenos žmonėms – dera liberalesni aprangos stiliai. Vienu, ar kitu atveju, šventės tai nesugadino, o žvaigždžių paradas iš tiesų atrodė įspūdingai.
Raudonas kilimas, visų pirma, įpareigoja ir papuošia renginį. Čia įrengiami „brand wall“ angl. (prekės ženklų siena, prie kurios žiniasklaidai pozuoja svečiai bei garsūs veidai). Dažnai oragnizuojant renginį, pasiūlau supaprastinti aprangos privalomąjį kodą – tada kviestinė publika jaučiasi laisviau, o renginio formatas pompastika neperžengia menamos karteles. Kitąsyk puikiai, meniškai ir estetiškai dera ir baltas ar kitos spalvos kilimas. Galų gale, visa šventės ar įvykio svarba sudaro daugelis komponentų, kurie turi tarpusavyje harmonizuoti“, – teigė A.Paltarokas.
Natūralu, kad Holivudas diktavo visas pramogų pasaulio madas – taip raudonas kilimas pasidarė ir neatsiejama Kanų kino festivalių, prasidėjusių 1966 metais – simbolis. Kaip ir žvaigždžių atvykimas prie raudonojo kilimo limuzinu ar kitu prabangiu automobiliu – ta elegantiška ir kiek paslaptinga susisiekimo priemone. Tačiau kaip atvykti į renginius – tai jau kita istorija.
