Penktadienio vakarą Kauno restorane-bare „Senieji vartai“ buvo užimti visi staliukai – čia susirinkusi publika laukė itin ilgo, trijų dalių, Mino koncerto, skirto jo jubiliejui.
„Jei šiandien dainos skambės kiek kitaip, nei esate įpratę girdėti, nepykite. Galiu pamiršti žodžius, todėl improvizuosiu. Esu parašęs daugybę dainų, tad natūralu, kad kai kurias jų tiesiog primirštu“, – pasirodymo pradžioje nuoširdžiai prisipažino šventės kaltininkas.
Atėjusieji pasiklausyti mėgstamo dainininko atnešė jam ir gėlių, ir kiek netikėtų dovanų. Kaunietė pardavėja Monika Tautkienė M.Mickevičiui-Mino padovanojo pačios nuaustą juostą, ant kurios puikavosi užrašas „Mino dešimt metų scenoje“. Antro vaikelio gegužę susilauksianti M.Tautkienė sakė prie staklių prisėdanti laisvu nuo darbo metu. Kad rankdarbis atrodytų taip, kaip trokšta, ji ausdama praleidžia ne vieną valandą.
„Tai madingiausios šios vasaros spalvos. Jos ne tik simbolizuoja tavo spalvingą, ryškų gyvenimą, bet ir bus itin naudingos tuomet, kai scenoje teks praleisti ne vieną valandą“, – sveikindama ir įteikdama dovanų kompresines kojines sakė kaunietė Irina Sabaliauskienė.
Sukaktuvininką pribloškė talentingiausio Lietuvos ledo skulptoriaus Mindaugo Tendziagolskio dovana – iš sostinės į „Senuosius vartus“ jis atgabeno daugiau nei penkis kilogramus sveriančią ledo taurę su išgraviruotu simboliniu skaičiumi 40.
M.Mickevičius-Mino sakė iš artimo žmogaus sulaukęs ir intriguojančios dovanos – pažado atlikti egzotinį masažą.
„Bet geriausios dovanos man dar niekas nėra įteikęs“, – užsiminė atlikėjas, į klausimą „kas tai turėtų būti?“ atsakęs vienu žodžiu – dukrelė.
Per keturiasdešimt metų Mino yra patyręs įvairių etapų. Kitaip tariant, patyręs visko. Kai kur sužibėjęs, kai kur nudegęs. Iki 25-erių jis laiką skyrė saviugdai, iki 30-ies – karjerai, iki 35-erių – įtvirtinti tapatybę, o vėliau – taisė klaidas. Dabar jubiliatas sakė besijaučiąs tvirtai, viską turįs ir galįs dairytis „tos vienintelės“. Save jis apibūdina kaip santūrų, kartais netgi per šaltą, retsykiais kandų ar įžūlų vienišą vilką.
„Norėčiau, kad greta manęs būtų lygiavertė partnerė. Ne ta, kuri eina iš paskos, o ta, kuri stovi greta. Kartu kovoja, kartu džiaugiasi. Mums reikėtų bendrų idėjų ir siekių“, – sakė Mino.
Jis tvirtina jau sukaupęs pakankamai patirties ir visko, ko reikia žmogui, kad galėtų pradėti gyventi ramiai.
Savo muzikinę karjerą Mino ketina dar tęsti dešimtmetį, o tuomet surengti iškilmingą atsisveikinimo koncertą ir mėgautis „pensija“.
