Dizaineriai Juozas Statkevičius (47 m.) ir Ramunė Piekautaitė (45 m.) bei įmonės „Fragrances International“ rinkodaros vadovė Izolda Gudelis (47 m.) – tai tos garsenybės, kurių sukurti kvepalai jau ėjo į šalies grožio istoriją.
Ne, jie neraitė savo vardo ir pavardės ant jau pagamintų kvepalų flakonų, kaip dar kai kas iki šiol mano. Tam reikėjo metų, energijos, žinių, savęs ir emocijų lukštenimo, kad sukurtum tai, kuo išdidžiai galėtum dalintis su kitais.
Ponios Izoldos duris į savo aromato pasaulį atvėrė vyras įmonės „Fragrances International“ vadovas Benas Gudelis. 20 gyvenimo kartu metų – puiki proga išgyvenimus paversti kvapia substancija. Pora kreipėsi į karališkųjų rūmų atstovus – kvapų namus „Dorin“, veikiančius nuo XVIII amžiaus.
Rytietiški, jausmingi, brangūs savo esme – tokia buvo pirminė I.Gudelis idėja, ja sekė ir kvepalų kūrėjai. Rezultatas po beveik metų darbo – rytietiškas medienos, vaisių ir žalumos aromatas, įkalintas paauksuotame flakone.
„Tai projektas, vertas pasididžiavimo, kartu ir noro dalintis bei džiuginti kitus“, – sakė Izolda.
Nors ji buvo įsitikinusi dėl aromato vertingumo, vis tiek maloniai nustebo, kai per išskirtiniams svečiams surengtą vakarą buvo išpirktos visos 10 paruoštų dailių medinių dėžučių, priglobusių brangųjį aromatą.
„Buvo netikėta ir kartu malonu, kai žmonės prašė autografo“, – neslėpė besišypsanti moteris.
Kol kas išleista 200 flakonų, Izolda džiaugiasi, kad aromatu jau domisi Amerikos rinka. Ar „Izolda Gudelis“ pasieks užatlantę – bus matyti.
Tokia su aromato kūrimu susijusi jos gyvenimo dalis – viena maloniausių. Ji iki šiol su džiaugsmu prisimena, kaip kurdami savo aromatus naujienomis dalijosi dizaineriai Ramunė bei Juozas.
J.Statkevičius savo vardu pavadintus kvepalus išleido 2004-aisiais. Tuomet, kai žodžio „nišinis“ Lietuvoje nelabai kas žinojo. Jau tuomet jis nustebino Izoldą ir Beną aromato sudėtyje naudodamas sodrųjį agarmedį (ūdą), dar menkai kam žinomą sudedamąją prabangią aromato dalį.
„Lietuvoje dar nebuvo tokios šeimos kvepalų. Buvo nuostabu sekti Juozo kūrybos procesą – jis atnešdavo pauostyti mėginių, – sakė Izolda. – Džiaugiuosi, kad ir Ramunė, kurdama savą aromatą, dar gerokai iki jam pasirodant atskleidė paslapties skraistę – uostėme pavyzdžius ir aptarinėjome. Buvo smagu gauti „Ramunę Piekautaitę“ dovanų nuo kūrėjos, vos tik ji įgyvendino savo kvapią idėją.“
Dizainerio Juozo Statkevičiaus kvepalai pasiekė amerikietiškojo žurnalo „Vogue“ redaktorę, po to net kelis kartus rašyta apie kūrėją iš Lietuvos pasaulinio garso leidinyje.
„Milane jau turiu naujų kvepalų pavyzdžius, – džiaugėsi Juozas. – Pirmas Lietuvoje pradėjau, manau, kad įkvėpiau ir kitus – tarsi pramušiau ledą. Didžiuojuosi, kad jie vis dar puikuojasi tarp tų, kurių parduodama daugiausia, – yra penketuke.
Dvylika metų – tiek laiko kvepalais „Juozas Statkevičius“ kvepinasi žmonės Maskvoje, Paryžiuje, Dubajuje, Londone, Tokijuje. „Juozas Statkevičius“ figūruoja pasauliniuose kvepalų žinynuose, parduodamas Kanuose, Miunchene. Dizaineris įspėjo žmonių poreikių savastį? Visko gali būti. Pats aromato kūrimas panašus į pasaką ar fatalizmo kupiną istoriją.
Ne Juozas susirado prancūzų „nosį“ Fabrice’ą Pellegriną – tai jis jį susirado! Tiesiog jį pakerėjo J.Statkevičiaus Paryžiuje pristatyta 2002–2003 metų rudens ir žiemos kolekcija „Velnio nuotaka“.
Ir tada šis susitikimas atrodė panašus į stebuklą, o prabėgus daugiau nei dešimtmečiui šis pojūtis tik stiprėja. Juozas svaigo nuo prancūzo pasiūlymo ir tuo pat metu bijojo – juk tai beprotiškai brangu. Kūrėjas nuramino – visada ką nors galima sugalvoti.
F.Pellegriną visuomet žavėjo originalios idėjos, o beprotis iš mažos neturtingos šalies Paryžiuje – būtent tai, ko trokšta visko persisotinęs kūrėjas. Prancūzą itin sužavėjo lietuvio užsispyrimas.
Tai dabar jau Lietuva šiek tiek išlepo nuo kvepalų gausos, o 2004-aisiais tai buvo tarsi elegantiška bomba – nuodingas, klastingas, viliojantis aromatas. Tiesa, vienus pavergiantis, o kitiems – visiškai nepriimtinas, bet visų – moterų ir vyrų – smalsiai bandomas.
„Kvepalai, nuo kurių susijaukia protas“, – štai kokio aromato Juozas norėjo.
„Juozo Statkevičiaus“ šerdį sudaro smilkalai, jie apgaubti jazminų, pačiulių, kalendrų ir pilkojo gintaro. Vanilė ir muskusas suteikė šiuolaikiškumo ir aistros. Šį brangų derinį baigė keli kilmingo kašmyrmedžio akcentai.
J.Statkevičiaus kvepalų veidu tapo manekenė Svetlana Griaznova. Stipri asmenybė, mylinti gyvenimą, nebijanti vienatvės – Juozo viziją įkūnijo nesaldi, ryžtinga kaip kokia tigrų dresuotoja Svetlana.
„Ji lyg upės skardis: tiesi, pasitikinti, su polėkiu. Turinti dramos savyje, bet svarbiausia – šilta ir turinti širdį asmenybė“, – bičiulę apibūdino Juozas.
2012-aisiais, po aštuonerių „Juozo Statkevičiaus“ gyvavimo metų, reklamos kampanijoje įsiamžino pats kūrėjas – nustebinęs iš esmės pakeistu įvaizdžiu, pats gerokai apdaužytas ir nušlifuotas gyvenimo. Bet briliantams tai tinka.
Aromato gimimas nepanašus į drabužių kūrimą. Šį kartą R.Piekautaitė buvo „nosies“ įkvėpėja, stebėtoja, kritikė, o juk rūbus kuria pati nuo idėjos iki jos įgyvendinimo.
Jos vardu pavadinti kvepalai 2 metus kurti klausant tik širdies balso, paklūstant jausmams. Jais Ramunė dabar kvepinasi kiekvieną dieną. O kad tai daro kiti – tik džiugina. Juk ji daugelį metų rengė moterį, dabar jai suteikė baigiamąjį potėpį.
Rytietiškas gėlių aromatas, sudėtas iš vaisių, pipirų, rožių, švelnia pudra priglundančių heliotropų bei michelijų, muskuso, ambros, medienos, bergamočių, pačiulių, yra subtilus kaip ir R.Piekautaitės kuriami drabužiai. Kaip ir jie, aromatas yra elegantiškas, jausmingas.
Ramunės sumanymą įgyvendino prancūzas kvepalų kūrėjas Thomas Fontaine’as. Aromatų gurmanams jis turėtų būti pažįstamas iš bendradarbiavimo su parfumerijos namais „Lubin“, „Jean Charles Brosseau“ bei „Le Gallion“. Tai jis atgaivino legendinius „Jean Patou“ parfumerijos namų kvepalus „Joy“.
Dėliojant aromatų natas T.Fontaine’ui svarbiausia emocija – to siekė ir pati Ramunė, nes visa jos kūryba paremta jausmais.
Nors „Ramunės Piekautaitės“ kvepalai skirti bet kuriai jų geidžiančiai moteriai, kūrėja prisipažino, kad elgėsi egoistiškai – su niekuo nesitarė, natas su „nosimi“ dėliojo kliaudamasi savo emocijomis. Mat įsivaizdavo, kad jos vardu pavadinti kvepalai – tarsi parašas, o juk jam joks žmogus negali turėti įtakos.
Pati R.Piekautaitė tapo ir kvepalų reklamos veidu. Taip tarsi dar labiau įtvirtino savo kvepiančio parašo autentiškumą.
Tokia neįkainojama dovana pasiekė karališkas rankas. „Ramunės Piekautaitės“ kvepalus iš Lietuvos išsivežė praėjusį rudenį mūsų šalyje viešėjusi Švedijos karalienė Silvia, kai vyko jos ir karaliaus Carlo XVI Gustafo vizitas.
Visų trijų asmenybių kvepalai jau gyvena savą gyvenimą. Kai kam tai puikiausias suvenyras iš Lietuvos, kitiems – unikali dovana. Svarbiausia – tai kerintis istorijos puslapis, skatinantis didžiuotis savo šalimi.
