Televizijos veidas šmaikščioji Asta Baukutė (48 m.) kalbėdama apie sodininkystę tarsi atgyja – savo 16 lysvių, kurias mielai prižiūri, laiko mažų mažiausiai gyvenimo būdu. Juk pati sugeba užsiauginti visko, ko tik gali prireikti sveikai gyvensenai, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Mano sodyba užima beveik 2 hektarus žemės. Turint tiek žemės prie namo ir esant daugiavaikei mamai, norint gražiai gyventi ir sveikai atrodyti, normalu užsiauginti daržovių“, – neabejojo studento Vakario, moksleivių Gintarės Marijos ir Rapolo bei darželinuko Anupro mama.
Net ir mokytojams jos vaikai dovanoja tik tas tulpes, kurias užaugina patys.
Vien braškėms jos darže paskirtos 5 lysvės, o visose likusiose ji užsiaugina tiek skirtingų produktų, kad jų užtenka pačiai skaniausiai sriubai išvirti: čia galima rasti morkų, krapų, salierų, špinatų, rūgštynių, rabarbarų, svogūnų, česnakų, burokėlių, pupelių ir žirnių, kuriuos itin mėgsta jos mažieji. Čia pat A.Baukutė priduria, kad, be jokios abejonės, čia auga ir cukinijos bei moliūgai.
„Prieš daugelį metų buvo pikta, kad dėl krapų ar petražolių tekdavo važiuoti į turgų. Pačiai buvo gėda. O daržas suteikia galimybę ne tik pajudėti, bet ir suleisti į žemę visas blogas emocijas“, – aiškino A.Baukutė.
Ar garsi moteris turi mėgstamiausią daržovę, prieskonį? Asta tikina, kad visi pačios užsiauginti produktai jai mieli. „Kaip ruoščiau salotas be petražolių ar krapų? Kokia be jų sriuba? Nors labiausiai mėgstu česnakus“, – pasakojo ji.
Nors šiuo metu sezonas dar neįsibėgėjęs, Asta jau džiaugiasi šiltnamio teikiamomis galimybėmis – po specialia plėvele jau užaugo sprindžio dydžio ridikėliai ir salotos. O ant palangių jau pamažu dygsta paprikos ir pomidorai.
„Žinote, sodininkystė yra gyvenimo būdas. Visi rėkia, kaip sveika yra salotos, kad didžiąją raciono dalį turėtų sudaryti daržovės, vaisiai. Tai ir darau. Nežiūriu, ką daro kaimynas, ir neišgyvenu, kad kas nors gražiau atrodo ar yra už mane laimingesnis. Pradedu nuo savęs“, – tikino laidų ir renginių vedėja.
Tačiau savęs sveikuole Asta nelaiko, savo mitybą ji įvardija kaip tradicinę lietuvišką. Ir pabrėžė besidžiaugianti gyvenimu agrariniame krašte. Tiesa, mėsą ji valgo kur kas rečiau nei daržoves.
„Mano organizmui ir pasiutimui mėsa trukdo. Geriau jaučiuosi valgydama žuvį. Juk esu klaipėdietė – mėgstu silkę, stintas!“ – juokėsi ji.
Nors kai kuriems miestiečiams belstis prižiūrėti sodų ir daržų atrodo didžiausia kankynė, žinoma moteris tai daro su dideliu malonumu.
„Negali piršti, kad visi pultų pirkti žemę ir kauptukus. Man tai tinka. Ir pačiai tai atradimas. Prisimenu, nuo ankstyvos vaikystės važiuodavau pas močiutę į Raseinius – ji turėjo didelį sodą su dideliais daržais. Iš pradžių ji mane versdavo ten darbuotis, o aš labai burbėdavau. Bet dabar man tų žinių prisireikė“, – kikeno ji.
Asta net prisipažino, kad paauglystėje yra gavusi ir nemažai velnių už tai, kad karpydama braškių ūglius nukarpė ne tuos ūsus.
„Kaip bardavo – iki dabar atsimenu. Pasirodo, daigus sugadinau. Bet tai – tikri dalykai“, – šypsojosi Asta, įsitikinusi, kad sodas teikia ir tikros sveikatos džiaugsmą. Anot jos, jokie vaistinių peršami vitaminųai ar papildai nepadarys to, ką daro judėjimas darže ir sode.
Asta save laiko beveik miesto žmogumi – juk čia gyvena, čia mokyklas ir darželį lanko jos vaikai. Užtat visas pajėgas savo sodyboje ji meta per atostogas, savaitgaliais. Be to, šiek tiek sodybos dvelksmo ji perkelia ir į namus sostinėje.
„Mintys yra tokios žudikės! Kokia nors užkabinta negatyvi mintis pagauna ir laiko. Kai sodini, persodini, daugini daigus, atsipalaiduoji. O namuose turiu du balkonus. Mėgstu rytais miegamajame skaitydama knygą gerti kavą ir yra malonu, kai greta – pačios pasodintos žydinčios gėlės. Ir dar kvepia. Dabar balkone pasisėjau kvapiųjų žirnelių“, – pasakojo A.Baukutė.
Tačiau ji pabrėžė, kad nėra itin skrupulinga sodininkė – darbuojasi tiek, kiek turi laiko. Juk nemažai jo atima rūpinimasis šeima, sukimasis renginiuose ir televizijoje.
„Sodas arba daržas nėra koks nors piktybinis dalykas – tam nereikia kasdienio darbo. Galbūt senjorai, turėdami laiko, išravi pincetais... Bet galima apsieiti ir be to. Mano daržas žydi gražiausiai ir duoda gerą derlių“, – gyrėsi moteris.
A.Baukutė neapsieina be trąšų. Tiesa, jos – natūralios. Iš netoli sodybos esančio žirgyno rudenį atsiveža mėšlo, kurį gražiai įvardija „auksu“. O kaimo žmonės ją išmokė ir kitų gudrybių. Pavyzdžiui, pasidaryti natūralių dilgėlių trąšų.
„Užpylus dilgėles, po savaitės jos pradeda burbuliuoti. Tuo vandeniu ir reikia lieti daržą – paprikas, pomidorus. Labai naudinga. Juk žmonės pastaruoju metu tik ir kalba, kaip sveika garšvos, pienės, dilgėlės. Todėl ir aš jaunai atrodau. Dilginu ir mane dilgina“, – negailėdama patarimų juokėsi A.Baukutė.
