Kanuose įsikūrusios tituluotos gražuolės šeimos kasdienybė festivalio metu turi atlaikyti šventinį chaosą, juk vaikus – 16-metį sūnų Konstantiną ir 6-erių Maelys – vis tiek reikia vežti į mokyklą, būrelius, jie turi paruošti pamokas. Reda, kaip visada, su viskuo entuziastingai susitvarko.
– Koks jausmas, kai po jūsų langais vyksta pasaulinio garso elegantiška šventė?
– Pakilus, šventiškas jausmas Kanus apima kelios savaitės iki festivalio. Justi didelis sujudimas, tarsi nubudimas, nes festivalio atidarymas – tarsi vasaros sezono pradžia, kurios visi labai laukia, – pasakojo Reda. – Ima šurmuliuoti paplūdimių kavinės, restoranai, barai, parduotuvės ruošiasi turtingų pirkėjų antplūdžiui, iš viso pasaulio suplaukia gražuolės jachtos. Matau jas pro savo namų langus, tikrai yra į ką akis paganyti! Visa tai stipriai sujaukia įprastą gyvenimą ir eismą.
– Kas festivalio metu jus džiugina, kas gal net šiek tiek erzina?
– Įdomu ir smagu festivalio metu susitikti ir bendradarbiauti su įdomiais žmonėmis, užmegzti naudingų ryšių, dalyvauti pasaulinio lygio renginiuose, kur savi kodai bei įstatymai. Smagu pažinti, suprasti, praplėsti akiratį, išmokti ar nutarti mokytis ko nors nauja.
Kasdienybėje vargina spūstys, staiga mūsų rafinuotus, ramius Kanus užplūdusi žmonių gausa, kai nebeveikia įprastas laiko skaičiavimas. Man, nepakenčiančiai vėlavimo, tai nelengva, – juokėsi Reda. – Toks truputį chaosas aplink. Bet vakarai, naktys – žavingos, smagu pasivaikščioti iki paryčių dūzgiančiuose Kanuose, matyti laimingus, nerūpestingus, atsipalaidavusius gražius žmones, girdėti sklindančią muziką, justi kvapus, sumišusius su jūros bangų dvelksmu.
– Ar tik patys gyventojai nesistengia tomis dienomis palikti šurmulingo miesto, ar turėjote tokių minčių jūs?
– Neretai per Kanų kino festivalį vietos gyventojai išnuomoja savo būstus, vilas už labai didelę kainą, o patys šiuo laikotarpiu išvyksta pagyventi kitur. Apskritai verslininkai šiuo metu stengiasi finansiškai atsigriebti už visą ramų žiemos laikotarpį, tad kainas kilsteli svariai.
Man minčių išvykti nekyla, nes vaikams, nepaisant viso to šventinio sąmyšio, tai paprastos darbo savaitės, kai eina į mokyklą, lanko būrelius, o mano veikla smarkiai susijusi su tuo, kas vyksta aplinkui.
– Dalyvavote ne viename renginyje, daug sugaištate svarstydama, kaip rengtis? Ne vienai moteriai, ko gero, dėl to būtų didelis galvos skausmas.
– Festivalio atidarymo vakarą mane užgriuvo komplimentų lavina. Smagu jausti net nepažįstamų žmonių palaikymą, susižavėjimą ir nuoširdumą.
Jaučiu pareigą garbingai atstovauti mūsų šaliai, nes visur esu pristatoma ar prisistatau lietuve ir norisi, jog apie mus liktų gražūs prisiminimai.
Raudonuoju kilimu žengiau vilkėdama savo mėgstamą mados namų „Escada“ suknelę. Originalų galvos papuošalą specialiai šiai progai sukūrė talentinga prancūzų dizainerė Virginie Buron.
Kaip ir lietuvių kūrėja Natalija Martinavičienė – buvau pasipuošusi jos ženklo „Natali de Lyrik“ koljė. Smagu pristatyti ir lietuvių darbus.
Visa tai festivalio metu puikuojasi DONA PR agentūros, su kuria bendradarbiauju, demonstraciniame kambaryje, kuriame puošmenas renkasi įžymūs svečiai ir žvaigždės raudonojo kilimo vakarėliams. Su N.Martinavičienės sukurtais papuošalais renginiuose pasirodė jau trys skirtingos damos, o festivalis tik įsibėgėja!
Kaip rengsiuosi, nusprendžiu paskutiniu momentu, vadovaujuosi nuotaika, dėl to visai nesuku galvos ir neatveriu piniginės, – nustebino R.Karosienė. – Atidarymui susiruošiau vos daugiau nei per pusvalandį. Padėjo kino ir modelių pasaulyje gerai žinoma vizažistė-stilistė Manangan Ronquillo. Tad visą likusį laiką galėjau skirti demonstracinio kambario svečiams, fotografavimuisi, interviu.
– Ar sūnus Konstantinas noriai ėjo kartu į atidarymą?
– Jis mielai mane palydi į renginius. Mums smagu kartu, tai mano džentelmenas! Kadangi renginiai čia būna įdomūs ir turiningi, Konstantinui įdomu.
Atidarymo vakarą žiūrėjome Woody Alleno filmą „Cafe Society“, kuriame vaidina Kristen Stewart, – juo pradėtas festivalis. Smagu su sūnumi aptarti filmą, išklausyti jo nuomonę. Mes visuomet stengiamės pamatyti filmus nugalėtojus, vėliau diskutuojame, kodėl jie buvo verti laurų.
– Kaip patenkama į renginius, kur dar planuojate dalyvauti, ką norite pamatyti?
– Renginių išties daug, beveik kas vakarą. Atsirenku juos pagal pobūdį ir interesus. Šios savaitės labai intensyvios, tik spėk! Prieš kelias dienas Monake vyko labdaros vakaras „Monaco Charity Films Festival“, kur susirinko tikrai įdomių asmenybių. Dalyvausiu „Historic Grand Prix of Monaco 2016“, artėja „Formulės 1“ varžybos.
Kvietimai laukia į „Majestic Barriere“ mados pristatymą, „Villa Oxygene“ kokteilių vakarą ir dar daugelį kitų.
Kaip ir į filmų pristatymus, į vakarėlius bilietų nėra, tik kvietimai, o juos gauti nėra paprasta, turi būti kuo nors susijęs su tam tikra veikla ar žmonėmis.
– Ar jums smalsu išvysti žvaigždes iš arti?
– Žvaigždžių medžioklė man niekada nebuvo aktuali. Man tai tokie pat žmonės, kaip ir mes, gyvenantys savo mirtingą gyvenimą.
– Dalyvavimas Kanų kino festivalio renginiuose – šventė sielai, o galbūt tai puiki proga užmegzti naudingų ryšių?
– Tos dvi savaitės išties šventė sielai, nes organizatoriai įdeda daug pastangų ruošdamiesi, sutelkiamos didelės techninės pajėgos, pateikiamas subtilus meniu, kuriama maloni atmosfera.
Atostogauti šiuo metu Kanuose tikrai nepatartina žmonėms, norintiems ramybės ir poilsio. Nebent jūsų tikslas – festivalis ir esate pasiruošę spūstims gatvėse, autostradose, restoranuose.
Bet, kaip sako prancūzai, „La vie est belle“ (Gyvenimas yra gražus)!
