Būtent Roberta sukūrė pastarąją itin sėkmingą Julios Janus mados namų juvelyrikos kolekciją.
Sukurti kolekciją garsiai dizainerei merginą dar reikėjo įkalbėti – Roberta buvo įsitikinusi, kad nesugebės įtikti.
„Julios Janus iki tol nepažinojau. Pažinojau tik jos fotografą, kuriam sukūriau vestuvinius žiedus. Juos pamačiusi vyriausioji mados namų dizainerė manimi susidomėjo. Iš pradžių susirašydavome internetu, ir tik po mėnesio atvykusi su pirmais papuošalų pavyzdžiais susipažinau su pačia Julia“, – pasakoji ji.
Roberta neslepia, kad pasiūlymas kurti Julios Janus mados namams jai buvo staigmena, sukėlusi daug jaudulio.
„Kai mane susirado ir parašė, kuklinausi. Bandžiau klausti, ar jai tikrai manęs reikia, ėmiau siūlyti geresnius juvelyrus. Tačiau ji paprašė pabandyti. Pabandžiau ir jai patiko. Įgavau pasitikėjimo“, – kalbėjo mergina.
Taip praėjusių metų vasarį telšiškė pradėjo bendradarbiauti su Julia Janus. Šiuo metu mados namams ji jau gamina ir ateinančio rudens kolekciją, kuria darbus ir kitam šiltajam sezonui. Per metus jai tenka pagaminti po porą šimtų dirbinių.
Dabar jai be galo malonu ir džiugu, kad pirmieji bendradarbiavimo vaisiai itin sėkmingi ir populiarūs.
Šią debiutinę savo kolekciją Julios Janus mados namams Roberta nusprendė kurti ramiai ir jaukiai savo gimtajame mieste. Dirbant norėjosi itin ramios aplinkos – kad galėtų būti viena, niekieno neblaškoma. Dabar, pasak jos, ramybės jau per daug, tad greitai su visa nedidele dirbtuve juvelyrė įsikurs Vilniuje. Ji neslepia, kad prie šio sprendimo nemažai prisidėjo ir pastarųjų metų sėkmė.
Roberta jaučia didesnį dėmesį, sulaukia komplimentų. Net ir pažįstami žmonės pagaliau atkreipė dėmesį į tai, ką kuria jaunoji menininkė.
O juvelyrui, anot jos, nėra taip lengva būti pastebėtam. „Yra daug panašių juvelyrų, o norint būti pastebėtam, reikia būti kitokiam. Aš dar nesijaučiu kitokia, kad mane pastebėtų manuoju vardu“, – šypsojosi ji.
Kad taps juvelyre, R.Vrubliauskaitė žinojo dar mokykloje – ko gero, jau šeštoje klasėje. Mergina lankė dailės mokyklą, galiausiai nusprendė stoti į Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetą. Būtent ši vieta jau daugelį metų laikoma geriausių šalies juvelyrų kalve.
Pirmuosius smulkius juvelyrikos darbus ji taip pat sukūrė dar mokyklos suole: darydavo įvairius darbelius iš dantų krapštukų, centų...
„Visada domėjausi netradicine juvelyrika. Pirmieji mano darbai ir buvo mažos kėdutės iš dantų krapštukų“, – prisiminimais dalijosi jaunoji menininkė.
Kokia jos kūryba? Šiuo metu ją apibūdina kaip minimalistinę, švarią, modernią ir jautrią. Robertos kuriama juvelyrika greičiausiai neapsieitų ir be žodžio „natūralu“.
Ypač jai patinka dirbti su medžiu, nors pastaruoju metu itin sužavėjo ir kita nenatūralia, tačiau madinga spėjusia tapti medžiaga – derva.
„Dabar daugelis dirba su derva, iš šios medžiagos pagaminta ir dalis Julios Janus mados kolekcijos. Kai kurie tiesiog paima kelias žoleles ir užpila... Bet man patinka dirbti su šia medžiaga, ieškoti formų, faktūrų. Be to, dabar noriu atrasti ir naujų medžiagų, pradėti dirbti su cementu“, – pasakojo Roberta.
Ji sutinka, kad daugelis priemonių, reikalingų darbe, išties nėra moteriškos. Kaip ir pats kūrybinis procesas.
„Kas ateina į mano namus, sako, kad erdvė labiau primena vyriškas dirbtuves... Ir mano rankos tikrai nėra gražios. (Juokiasi.) Dažnai skauda ir sunku“, – tvirtino juvelyrė.
Bet ji patikina, kad nė kiek nesigaili dėl sprendimo nerti į šią profesiją.
Įdomiausi kūrybos objektai Robertai – žiedai, auskarai. Rečiau kuria apyrankes ar vėrinius.
„Jei turiu idėją, ją iškart pritaikau žiedui. Man tai patogiausias papuošalas, lengviau derinamas. Vėriniai man pačiai trukdo, jų vis nepritaikau“, – pasakojo mergina.
