Kai kurių Rytų šalių atstovės vestuvių šventei puošia ne tik ekspresyviais drabužiais, bet ir specialiu makiažu, odos tapyba.
Vienaip ar kitaip, kaip ir Vakarų pasaulyje, taip ir artimuosiuose ar tolimuosiuose Rytuose nuotakos žino, kad svarbiausia vestuvių dienos detalė – įspūdinga ir prabangi suknelė.
Šioje didelėje šalyje egzistuoja daugybė skirtingų nuotakoms sukurtų tradicijų. Tačiau dažniausiai moterys išteka vilkėdamos rožines ar raudonas sukneles.
Ištekėjusi moteris Indijos šiaurėje įprastai atskiriama pagal raudoną taškelį, nupieštą viduryje kaktos. Tačiau kai kurios nuotakos išsipiešia savo rankas, didesnę dalį odos.
Dalis nuotakų ant kaklo užsideda girliandų, puošiasi žvyneliais ir daugybe siuvinėtų detalių.
Įprastai per tradicines japoniškas vestuves nuotaka vilki visiškai baltą kimono, kuris simbolizuoja tyrimą ir nekaltybę.
Po ceremonijos, didžioji dalis nuotakų baltą suknelę iškeičia į raudoną – ši spalva simbolizuoja sėkmę.
Taip pat dauguma nuotakų užsideda specialų tradicinį, iš popieriaus pagamintą galvos apdangalą, vadinamą „tsuno-kakushi“. Tokios tradicinės vestuvės neapsieina be sakės gėrimo ceremonijos, tačiau šis paprotys pamažu dingsta.
Per svarbiausias šventes Korėjoje vilkimas specialus ceremonijoms skirtas drabužis, vadinamas „Hanbok“.
Nuotakos įvaizdis įprastai susideda iš švarkelio, vadinamo „jeogori“ ir aukšto liemens, susiaučiamo sijono.
Galvos apdangalai čia nėra privalomi, o vestuviniai drabužiai dažniausiai gaminami iš baltos medvilnės ar šilko.
Senovės tradicijos per vestuves jaunikiui nurodo, kad jis turi savo nuotaką laikydamas ant nugaros, apvesti aplink stalą.
Kinija – savo kultūra itin turtinga šalis. Taip pat, turi labai gilią istoriją.
Šiame krašte raudona spalva taip pat reiškia laimę. Manoma, kad tai nubaido velniškas dvasias.
Būtent dėl to daugumos kiniečių nuotakų suknelės – raudonos. Tokią pat spalvą ištekančiosios renkasi ir galvos apdangalui.
Įprastai Kazachstane nuotakos vestuvių dieną dėvi specialų galvos papuošalą, vadinamą „saukele“.
Jos taip pat dėvi ir veidą dengiantį nuometą. Tiesa, „saukele“ dažnai paruošiama jau tada, kai būsimos nuotakos dar ti mergaitės.
Indonezija sudaryta net iš 17 tūkst. salų, tad vestuvių puota ten priklauso nuo vietos, kurioje įsikūrę jaunavedžiai.
Tris dienas prieš vestuves indonezietė nuotaka išsipiešia taškelį ant kaktos, o nagus, rankas ir pėdas papuošia pieštais paukščiais bei gėlėmis.
Spalvos ir blizgesys yra svarbūs akcentai indonezietiškose vestuvėse. Pavyzdžiui, sostinėje Džakartoje, kurioje kupina aukso, per vestuves įprasta dėvėti labai įmantrių audinių drabužius ir įspūdingus galvos apdangalus.
Santuoka Maroke yra didi šventė, kuri apima net kelias skirtingas ceremonijas.
Priklausomai nuo šeimos, ceremonijos gali užsitęsti ir trukti net visą savaitę.
Įprastai, Maroke nuotaka per vestuves vilki šilką, šifoną. Žinoma, per vestuvių ceremoniją ji drabužius privalo pakeisti ne vieną kartą. O vienas iš jos vestuvinių drabužių privalo atskleisti regiono, iš kurio nuotaka kilusį, tradicijas.
