Dviratininkė Simona Krupeckaitė (33 m.) gimė gerokai per anksti, 6 mėnesių, svėrė tik 2 kilogramus 200 gramų ir kurį laiką buvo auginama inkubatoriuje, rašo žurnalas „Stilius“. S.Krupeckaitės jaunesnysis brolis irgi gimė pirma laiko, 7 mėnesių. Tad kai 170 centimetrų ūgio moteris prieš trejus metus laukėsi sūnaus, jaudinosi, kad istorija nepasikartotų. Maksimilianas gimė 4 dienomis vėliau, nei planavo gydytojai. Gimdymas nebuvęs lengvas, teko daryti cezario pjūvį. Bet po operacijos gimdyvė jautėsi gerai, antrą dieną jau vaikščiojo, o po dviejų savaičių sėdo ant dviračio.
Panevėžyje gyvenanti daugkartinė pasaulio ir Europos dviračių treko čempionė su savo treneriu bei sutuoktiniu Dmitrijumi Leopoldu į sporto salę kiekvienąkart įsistumdavo kūdikio vežimėlį. Pirmą kartą į sporto areną savo atžalą jie atsivežė, kai jam tebuvo savaitė.
Arenoje mėgsta būti ir nykštukinių pinčerių veislės kalytė Banda, kurią Simona atsivežė iš Maskvos. Kai pradėjusi apšilimą sportininkė ima greičiau važiuoti, Banda susinervina, pradeda loti.
Nuo 12 metų pradėjusi minti dviratį, ji iki šiol yra dėkinga Utenoje gyvenančiai savo motinai Irenai Krupeckienei, buvusiai lengvaatletei. Ji patarė savo dukteriai Simonai: „Būtinai sportuok, gali rinktis bėgimą ar plaukimą.“ I.Krupeckienės neapgavo nuojauta, kad jos duktė gali būti gera sportininkė. O Simonos tėvas Valdas buvo muzikantas, gitaristas. Jis per anksti mirė ir nesulaukė to meto, kai galėtų pasidžiaugti dukters iškovotais medaliais.
S.Krupeckaitė netrumpą laiką gyveno ir treniravosi Maskvoje. Ten vasaros sporto stovykloje ji ir susipažino su D.Leopoldu. Tuo metu jis buvo dviračių sporto profesionalas. Vėliau abu treniravosi tame pačiame dviračių treke Maskvoje. Pora susituokė prieš vienuolika metų. Jaunavedžiai dar kurį laiką gyveno Maskvoje, o vėliau persikraustė į Panevėžį, čia pasistatė namą.
„Mūsų namuose visi stalai tikrai nenukloti mano siuvinėtomis servetėlėmis. Nemėgstu daryti to, ko man nereikia, viską darau tikslingai. Man smagu įteikti brangiems žmonėms dovaną, o sau pasidaryti interjero detalę“, – apie savo pomėgį siuvinėti yra pasakojusi Simona.
Dviratininkė griežtos sportinės dietos nesilaiko. Žmogus sportuodamas ir taip kenčia, jei dar kentėtų namuose, kada ir kur atsipalaiduotų, pasidžiaugtų gyvenimu? „Aš labai mėgstu mėsą, Simona – rizotą, makaronus. Būna laikas, kai reikia prisilaikyti, bet ne visus metus“, – sakė treneris, vakarais žmoną lepinantis įvairiais patiekalais.
Pora nemėgsta pusdienio praleisti prie puodų, todėl dažniausiai renkasi lengvai ir greitai paruošiamus, bet ne prastesnius patiekalus. Grožio procedūros, masažai, baseinai Simonai nerūpi. Į kosmetologės kabinetą ji visada rasdavo laiko užsukti, tačiau SPA malonumai – ne jai.
