Į Kauno rotušę pora atvyko lydima artimųjų ir bičiulių. T. Marcinkevičiūtė-Patackienė šiai progai pasirinko ryškiai raudonos spalvos kostiumėlį su sijonu, o G.Patackas vilkėjo kostiumą. Poetė rankose laikė pačios sukurtą gyvų gėlių puokštę. Jos vyro švarko atlape puikavosi gyvos gėlės žiedas.
Šventinės ceremonijos metu poetai pasikeitė sidabriniais žiedais su perlais, o iškilmes vedęs ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius perskaitė senoviniu Kauno antspaudu pažymėtą aktą ir Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sveikinimą.
Humoro jausmo nestokojantis G.Patackas susirinkusiųjų akivaizdoje žmoną mėgino pabučiuoti taip aistringai, kaip tai darė per vestuves prieš 30 metų.
Po ceremonijos porą pasveikino ir netikėtai pasirodęs grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara. Jis porai padovanojo kompaktinę plokštelę su dainos „Perlinės vestuvės“ įrašu.
Žodžius dainai parašė G.Patackas, o A.Ivanauskas sukūrė muziką ir įrašė kūrinį.
Patackai išaugino du vaikus – perlinių vestuvių iškilmėse dalyvavusį Gajų, kuriam 29 metai, ir Gudrūną, kuriai 22 metai. Abiem poetams tai buvo antroji santuoka. Gintaras jau buvo sugyvenęs tris vaikus su pirmąja žmona.
Gintaro ir Tautvydos meilės istorija prasidėjo anksčiau, nei jie susituokė. Tai buvo apie maždaug prieš 36 metus. Jie susipažino Menininkų namų kavinėje, Kaune. Anuomet tai buvo pamėgta kaunietiškos bohemos vieta.
Pora susituokė 1986 metais.
„Žinoma, būdavo akimirkų, kai pagalvodavau apie alternatyvų pasirinkimą. Sunku pasakyti, gal mano gyvenimas būtų buvęs ramesnis, mažiau adrenalino. Bet be Gintaro jis nebūtų toks spalvingas. Būtent dėl tų kontrastingų spalvų aš dabar jaučiuosi laiminga“, – sakė Tautvyda.
Menininkai tikino, jog buities rūpesčiai jų neslegia, bet kūrybinėje plotmėje po vienu stogu gyvenantys poetai kartais susikerta. Tačiau tie susidūrimai nėra pikti.
G.Patackas, paklaustas, ar žmonai duoda paskaityti savo naujausius eilėraščius, atsakė: „Ji būna mano pirmoji skaitytoja. Tik man nepatinka, kai pradeda reikšti kritines pastabas, duoti patarimus, – nekreipiu į tai dėmesio“.
T.Marcinkevičiūtė-Patackienė neslėpė, jog savo eiles vyrui anksčiau duodavo paskaityti, bet dabar nustojo.
„Jis nukniaukia mano mintis: perskaito, o vėliau pamatau, kad kai kurios frazės, mintys, tik savaip apvilktos, atsiduria jo knygose“, – juokavo poetė.
