„Baleto šokėjas spektaklio metu įveikia daugybę rungčių – bėgimo, šuolio į tolį ar aukštį, sunkumų kilnojimo. Tam, kad ant vienos rankos galėtum nešioti 50 kilogramų, reikia nemažai ištvermės ir gero pasirengimo“, – sakė N. Juška.
Tai, kad sunkios repeticijos ir pasirodymai turi įtakos sveikatai, jis tvirtino pajutęs dar mokykloje – po alinančių treniruočių nubėgti iki troleibuso tapdavo nebeįmanoma. „Bėgimas man visuomet būdavo iššūkis. Saugodamas kojas vengiau šio užsiėmimo. Pakakdavo nueiti į sporto salę“, – kalbėjo baleto primarijus.
Prieš maždaug penkerius metus stokodamas laiko treniruotėms N. Juška įsigudrino mankštintis namuose. Vėlai vakare jis išeidavo į nuosavo namo kiemą, įjungdavo muziką ir apšvietimą bei imdavo sportuoti – atsispaudimai, kibirų su vandeniu kilnojimas, akmenų laikymas pakėlus rankas. Šokėjas su šypsena sako ne kartą pagalvojęs – kažin ar keistus jo užsiėmimus pastebi kaimynai.
„Baleto šokėjai ir sportininkai turi vieną esminį skirtumą – kad ir kaip sunku scenoje būtų, pavyzdžiui, iškelti svorį, atlikėjams tai būtina daryti ne bet kokia veido išraiška, o besišypsant!“, – juokdamasis sakė N. Juška.
Daugiau nei pusmetį sporto klube nesilankęs žinomas šokio meistras sako, jog vis dažniau jo ir Agnės treniruote tampa žaidimai su dešimties mėnesių sūneliu Pauliumi.
„Žaisdavau krepšinį, plaukiodavau baseine, užsukdavau į jogos treniruotes... Tačiau dabar tam nebelieka laiko. Laukiam, kol Pauliukas paaugs, ir galėsime su juo kieme kamuolį paspardyti“, – sakė A. Jurgilaitė.
Gal, anot jos, viskas būtų kitaip, jei besilaukdama kūdikio ji būtų priaugusi daug svorio. Tačiau 5 kilogramų, „užsidirbtų“ nėštumo metu, vos pasaulį išvydus sūneliui, tiesiog nebeliko. Jauna mama ne tik kad neturėjo viršsvorio, bet iš ligoninės išėjo dar lieknesnė nei buvo prieš išgirdusi žinią apie Pauliuko sprendimą nuskaidrinti jos gyvenimą.
„Pavasarį ketiname įsigyti dviračius ir kuo dažniau aktyviai leisti laiką. Juk sūnui reikia rodyti sveiko gyvenimo būdo pavyzdį!“, – patikino jauni tėvai.
