Nėra nieko nuoširdžiau už vaiko pasveikinimą – komentaruose pasipylė komplimentai visai šeimynai.
„Laisve, Vytarai, mes taip jūsų pasiilgom! Net gerklę spaudžia“, – rašė jų dukra.
Žiūrint į vestuvinę garsių žurnalistų nuotrauką, ne vienas įžvelgė Laisvės ir dukters panašumus.
„Atrodo, kad čia tu, Auguste“, – pastebėjo feisbuko draugas.
Laisvė ir Vytaras prieš dvejus metus yra atnaujinę santuokos įžadus.
– Kam jums to reikėjo? – žurnalas „Stilius“ pernai paklausė Vytaro.
Norėjome draugams puotą iškelti! Kaip vestuvėse – ne visi tada galėjo dalyvauti prieš 25 metus. O šiaip tai nekilo klausimų, kodėl tai darome. Mums tai buvo svarbu. Dvidešimtmetį atšventėme. Ir trisdešimtmetį minėsime, jei gyvi būsim. Tai šeimos šventė, ir jaučiausi labai gerai, nes batai nespaudė kaip per tikrąsias vestuves. Ir džinsus mūvėjau. (Šypsosi.)
– Išduokite paslaptį, kaip darniai ir gražiai išgyventi tiek metų santuokoje? – Nežinau. Kažkaip tai įmanoma. Žiūrėti viena kryptimi. Kalbėtis. Mylėti. Kentėti ir pakęsti. Atleisti. Suprasti. Užjausti. Padėti. Palaikyti. Gerbti. Džiaugtis. Daug tų veiksmažodžių gali pasakyti. Bet dvi puselės turi atitikti viena kitą.
– Kas jūsų šeimoje laiko keturis kampus? Už ką labiausiai esate dėkingas Laisvei?
– Tegu būna, kad kampus namuose laiko Laisvė. Kartais jau išmokstu nusileisti. (Šypsosi.) Labiausiai žmonai esu dėkingas už kantrybę. Sunku su manimi būna, nes aš visada teisus. Toks demokratiškas tironas.
