Noriu jus nuraminti ir užtikrinti – jums viskas gerai. Negali išspręsti problemos, jei nepašalini tikrosios jos atsiradimo priežasties. Kai žiūrite į svarstykles ir matote nepageidaujamus skaičius, greičiausiai manote, kad jie yra tikroji problema. Drįsčiau teigti, kad tai tik pasekmė, ir kol nesurasite tikrosios priežasties, tol svarstyklių rodomi skaičiai nedžiugins.
Priežastis, apie kurią kalbu, – emocinis, arba impulsyvus, valgymas. Tai bene svarbiausia antsvorį lemianti priežastis. Emocinis valgymas pasireiškia tada, kai bandoma emocinius poreikius tenkinti maistu. Paprastai tai būna vadinamasis nesveikas maistas ir dažniausiai gana didelis jo kiekis.
Manoma, kad net 75 procentai antsvorį turinčių žmonių nuo jo kenčia dėl emocinio ar impulsyvaus valgymo. Emocinis valgymas neturi nieko bendra su natūraliu alkio jausmu. Žmogus, kuris pasiduoda emociniam valgymui, alksta ne maisto. Jis ieško būdo patenkinti tam tikrą emociją, užpildyti kokią nors tuštumą.
Tiems, kurie linkę pasiduoti emociniam valgymui, maistas yra kur kas daugiau nei tiesiog būdas patenkinti natūralų, sveiką fizinį alkį. Jiems maistas dažnai yra ir draugas, ir paguoda, ir apdovanojimas už įdėtas pastangas.
Bėda ta, kad net valgydami kalnus maisto jie nepajunta sotumo. Taip nutinka tada, kai pradedama valgyti nejaučiant alkio. Tokie žmonės įsisuka į užburtą ratą. Nors maistas turi trumpalaikį guodžiantį poveikį, ilgalaikis rezultatas – augantys kilogramai ir dar didesnis nepasitenkinimas savimi. Iš to kyla dar didesnis beviltiškumo jausmas, kad niekas nepadeda ir kad būti storam – mano likimas.
Vienas ženklų, rodančių, jog jums būdingas emocinis valgymas, – kad valgote net nebūdami alkani. Jeigu griebiatės maisto net nejausdami natūralaus fizinio alkio, jūs bandote patenkinti tam tikrą emocinį poreikį. Žemiau pateikiu keletą klausimų, kurie padės suvokti, ar jums būdingas emocinis (impulsyvus) valgymas:
* Ar būna atvejų, kai valgote to net nesuvokdami, tarsi autopilotu?
* Ar dažnai jaučiatės kalti dėl to, kad valgėte?
* Ar pasitaiko situacijų, kai valgote vieni, slėpdamiesi, kad niekas nepamatytų? O gal darote tai neįprastose vietose, tokiose kaip automobilis nuošalioje aikštelėje ar kitose nuošaliose vietose, nes nenorite, kad jus kas nors pamatytų?
* Ar kada valgote po kokių nors nemalonių situacijų ar konfliktų, net jei nejaučiate fizinio alkio?
* Ar pastebite, kad tuomet, kai blogai jaučiatės, jus traukia prie konkretaus maisto? Pavyzdžiui, kai esate liūdni – norite šokolado, kai vieniši – kemšate bulvių traškučius ir pan.
* Ar valgote daugiau patirdami stresą?
* Kai išgyvenate neigiamas emocijas, ar maistas jums padeda bent trumpam pasijusti geriau?
* Ar valgote tada, kai atrodo, kad daugiau nėra ką veikti?
Jeigu bent į vieną iš pateiktų klausimų atsakėte teigiamai, kad sulieknėtumėte visam laikui, jums svarbu įveikti emocinį valgymą.
Jokios dietos, mitybos programos ar dietologai jums nepadės. Ieškokite pagalbos kitur. Man pavyko šią problemą išspręsti savarankiškai, tačiau tai buvo ilgas ir, nemeluosiu, tikrai nelengvas kelias.
Tačiau tuo metu nežinojau, į ką kreiptis. Šiandien ieškočiau psichologo, kurio specializacija – ši sritis, pasidomėčiau, ką siūlo mitybos sutrikimų centras. Taip pat galima rasti daugybę informacijos internete, tačiau teks protingai atsirinkti. Tiesiog žinokite, kad nuo šiol turite ieškoti ne naujos mitybos programos, o domėtis, kaip įveikti tikrąją savo antsvorio atsiradimo priežastį.
