Kuriant šlapio kolodijaus (ambrotipų ir ferotipų) nuotraukas „sustabdomos“ kelios sekundės portretuojamo apmąstymų, laukimo, suvokimo ar panirimo į savastį, mintis bei jausmus. Tai giliau nei paviršutiniškos vienadienės grimasos. Mindaugas sako:
„Šiuose atvaizduose stengiuosi įžvelgti ir perteikti žmogaus sielą“.
Šioje parodoje M. Meškauskas pristatė portretus ir peizažo triptiką. Parodos atidarymo metu buvo galima pamatyti ambrotipo „reakciją“ į šviesą ir baltą arba juodą foną, fotografijos paslaptis kiekvienas galėjo atrasti išbandydamas specialiai sukurtą „juodos-baltos“ dėžutę.
Parodoje eksponuojami Mindaugo aplinkos, draugų, bičiulių, kolegų portretai. Ferotipuose įgludę: kinorežisierius Donatas Ulvydas su žmona Vaida, dainininkė, dainų kūrėja Justė Arlauskaitė Jazzu, aktorė Ieva Andrejevaitė, dainininkas, žurnalistas, laidų vedėjas Marijus Mikutavičius su gyvenimo drauge Ieva, Saulius Urbonavičius-Samas, Martynas Starkus; fotografas Algimantas Aleksandravičius, saksofinininkas Algirdas Černiauskas; muzikantas Eimantas Belickas, menininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, aktorius Darius Petkevičius, aktorius Sakalas Uždavinys, fotografas Ramūnas Danisevičius, šokėjai, urbanistinio šokio teatro „Lowair“ įkūrėjai: Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, tango šokėjas bei dainininkas Euardo Gimenez.
Marijonas su Ieva prisiminė vaikelio laukimą. Fotografijoje pavaizduota Ieva Daugirdaitė įmažinta tuomet, kai laukėsi sūnaus Majaus.
Apie procesą
Šlapios kolodijaus plokštelės procesas išrastas XIX viduryje, 1851 metais jį aprašė Frederikas Skotas Arčeris. Šis procesas greitai išpopuliarėjo, nes buvo žymiai saugesnis ir patogesnis, nei jo pirmtakas dagerotipijos procesas, o atvaizdai nepalyginamai ryškesni už tuo metu taip pat naudotą kalotipiją.
Pats procesas yra didelis iššūkis, o rezultatas priklauso ne vien nuo fotografo, bet ir nuo tikslios manipuliacijos chemikalais bei jų sąveikos. Visas procesas – plokštelės užliejimas kolodijumi, įjautrinimas, ekspozicija ir išryškinimas turi įvykti vos per keletą minučių, kol plokštelė dar šlapia (iš čia ir pavadinimas – šlapias kolodijus).
Džiūti pradėjusi plokštelė praranda jautrumą šviesai, ir nuotraukos padaryti nebeįmanoma. Eksponavimas trunka labai ilgai dėl ypatingai mažo kolodijaus jautrumo šviesai. Kadangi pozuojančiajam neretai tenka išbūti nejudant keliolika ar net keliasdešimt sekundžių, portretai išeina tarsi sustingę laike. Tokiu būdu gaunamas „amžinas atvaizdas“ (graikiškai – ἀμβροτός — „nemirtingas“, τύπος — „atvaizdas“) yra ypatingai atsparus laiko poveikiui. Seniausi ambrotipai ir ferotipai jau skaičiuoja 160 ir daugiau metų, jie neblunka, nekeičia spalvos ir neišnyksta. Tai proceso metu išsiskyręs grynas sidabras ant stiklo ar dažytos metalo plokštelės.
Be to, gautas atvaizdas yra unikalus ir nepakartojamas – dviejų identiškų ambrotipų ar ferotipų pagaminti neįmanoma.
Ambrotipų ir ferotipų gamybai naudojama chemija yra ne tik brangi. Jos nelengva ir įsigyti. Atvaizdo gamyba užtrunka gana ilgai – reikalingas tiek fotografuojamo objekto, tiek plokštelės bei chemijos paruošimas, tiek ir paties atvaizdo gamyba.
Fotografijai naudojamas didelio formato dumplinis fotoaparatas. Nuo fotoaparato dydžio priklauso ir paties ferotipo ar ambrotipo dydis.
