Skirtingai nei Vakaruose, žmogaus kūną, protą ir dvasią rytiečiai suvokia kaip vientisą organizmą, o fizinių negalių ir ligų neatsieja nuo psichikos ir dvasios negalavimų. Profesionalus Rytų medicinos gydytojas visada pasako, kad geriausias vaistas yra maistas. Tokią pat tiesą dažnai jau pasako ir Lietuvos gydytojai.
Gydytojas neurologas-reabilitologas A.Maruška tvirtina, kad joks save gerbiantis Rytų gydytojas nepradeda gydymo vaistais: „Kinai sako, kad labai svarbu taisyklingai maitintis, pacientas privalo gauti jam tinkamą maistą.“
Pasidomėję pacientų valgymo įpročiais Rytų medicinos gydytojai dažniausiai pastebi, kad jų suvartojamuose produktuose trūksta svarbių mitybos elementų. Todėl itin dažna gydymo praktika Rytuose – maisto subalansavimas, griežtos dietos sudarymas ir vaistažolių terapija.
„Ten gydytojas neturi teisės neduoti ligoniui valgio – jie netaiko bado terapijos, – sako A.Maruška. – Klausimai apie bado terapiją tradicinės kinų medicinos gydytojus tiesiog šokiruoja.“
Gydytojo A.Maruškos teiginiams pritaria ir Jin Mokas, garsus Korėjos akupresūros gydytojas ir kuksando meistras. Jis sako, kad organizmui visiškai atsigauti po vienos badavimo dienos prireikia net trijų dienų. Jin Mokas įsitikinęs, kad taisyklingai besimaitinančiam žmogui badavimas nereikalingas.
Sveika gyvensena ir mityba šiuo metu Europoje tapo itin populiari, tačiau Lietuvos statistika byloja, kad daugumos suaugusių šalies gyventojų maisto racione vyrauja riebalų perteklius, trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų. Antsvoris ir nutukimas Lietuvoje kamuoja daugiau nei pusę gyventojų, o pajutę menkiausią negalavimą lietuviai vis dar griebiasi tabletės.
A.Maruška tvirtina, kad Vakaruose maistas klasifikuojamas primityviai – minimos trys grupės: angliavandeniai, baltymai ir riebalai.
Tradicinėje kinų medicinoje maisto teorija sudėtingesnė: pagal in ir jang teoriją maistas skirstomas į dvi grupes, o pagal penkių elementų doktriną yra žinomos net penkios produktų grupės – medžio, ugnies, žemės, metalo ir vandens prigimties. Galima rasti ir klasifikacijų pagal energinį maisto poveikį, temperatūrą: karštas, šiltas, neutralus, vėsus ir šaltas. Derindami šias grupes gauname kelias dešimtis maisto derinių. Prieš kelis dešimtmečius per pasaulį nusirito dietų banga, kuri rėmėsi tik in ir jang principu, ir kai kam toks neišmanymas baigėsi tragiškai.
„Kinų medicinos specialistas parenka mitybą pacientui pagal individualias savybes. Sveiki žmonės, vadovaudamiesi įpročiais ir intuicija, valgo viską, tačiau tik iki tam tikro laiko, – sako gydytojas A.Maruška. – Kai suvokiame šias klasifikacijas, galime savo patiekalams suteikti naują kokybę, skonį, suteikti kitą energinį poveikį – vėsinantį maistą paversti šildančiu ir panašiai.“
Beje, senovės Kinijoje imperatoriams maisto receptus rengė ne virėjai, o gydytojai. Gydytojams algos būdavo mokamos tol, kol šeimoje visi būdavo sveiki. Kai kas nors susirgdavo, užmokestis nutrūkdavo, nes tai reiškė, kad gydytojas neatliko savo darbo.
Dažnas lietuvis skundžiasi skrandžio ir virškinamojo trakto negalavimais. Kaip įveikti skrandžio skausmą? A.Maruška tvirtina, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti skausmo ryšį su maistu: kada skauda, kokio maisto suvalgius, ar yra sąsajų su metų laikais ir pan. Be to, reikėtų sužinoti mitybos įpročius.
Gydytojas sako, kad itin svarbu yra maisto kramtymo laikas. Retas kramto vieną kąsnį trisdešimt kartų, pasitaiko ir tokių, kurie ryja perkandę vos vieną ar du kartus.
„Žmonės turi skirtingą kūno sandarą ir energinę struktūrą, todėl neįmanoma duoti universalių, visiems tinkamų patarimų, išskyrus vieną, – negerkite šaltų gėrimų prieš valgį“, – pataria A.Maruška.
Dar keletą patarimų pateikia iki šiol Rytuose pripažįstama dao išmintis. Štai keletas pavyzdžių, kaip tinkamas maisto pasirinkimas gali padėti subalansuoti kai kurių organų veiklą. Žinoma, visas gydymo efektas atsiskleidžia tik keičiant gyvenimo būdą, mitybos įpročius, reguliariai judant, taisyklingai kvėpuojant. Išmokus taisyklingo kvėpavimo, išjudinamas kūnas ir atkuriama energijos cirkuliacija, žmogus pradeda jausti, koks maistas jam tinkamas, o kuris kenksmingas. Tuomet natūraliai maisto suvartojama mažiau, jis tampa vis kokybiškesnis.
Rytų mokymai dažniausiai yra tolerantiški – jie pabrėžia, kad reikia įsiklausyti į organizmo poreikius ir atkreipti dėmesį į klimatą, regioną, kuriame žmonės gyvena, metų laiką. Šiauriečiams, prie kurių rytiečiai priskiria ir lietuvius, kartais reikia mėsos, net mažos dozės alkoholio, žinoma, su saiku.
Dao mokymas sako, kad virškinimas ir žarnyno veikla dažnai sutrinka dėl netinkamai suderinto maisto fermentacijos ir puvimo. Siekiantiems palaikyti sveiką skrandį ir žarnyną dao rekomenduoja kasdien valgyti cukinijų, termiškai neapdorotų pomidorų, tamsių vynuogių ir obuolių, vengti pasterizuoto pieno, keptų kiaušinių, perkeptų mėsos patiekalų, rafinuoto cukraus ir krakmolo.
Receptai skrandžio ir žarnyno negalavimams lengvinti
Jei skundžiatės skrandžio ar žarnyno negalavimais, išbandykite šiuos per tūkstančius metų patikrintus receptus:
* Išspauskite sultis iš 300 g morkų, 100 g burokėlių ir 100 g agurkų. Šiame kokteilyje gausu organinių šarminių medžiagų – natrio, kalio ir fosforo, todėl jis neutralizuoja rūgštis, padeda susikaupusioms dujoms pasišalinti iš organizmo. Rekomenduojama per dieną išgerti apie litrą tokio kokteilio.
* Turintiems virškinimo, kepenų, tulžies pūslės ir kasos problemų rekomenduojama per dieną suvalgyti apie 200 g jogurto, kuris atkuria žarnyno mikroflorą, ramina žarnyno gleivinių uždegimą.
* Virškinimo traktą detoksikuoja ir žarnyno uždegimą ramina špinatai. Kasdien rekomenduojama suvartoti apie 40 gramų šviežių špinatų arba jų sulčių. Špinatus galima valgyti žalius, dėti jų į salotas arba sumaišyti špinatų ir morkų sultis (santykiu 1:2).
* Vidurių užkietėjimą padeda įveikti šviežios arba saulėje džiovintos figos, špinatai, šviežios tarkuotos morkos. Turintiems šią problemą nepatartina vartoti pasterizuoto pieno, virtų kiaušinių, perkeptos mėsos ir rafinuoto krakmolo.
