Prieš kelerius metus, kai Lina dar dirbo fotografo Gedimino Žilinsko komandoje, matydavo gausybę modelio karjeros trokštančių merginų. Viena jų – mamos Valentinos atvesta Viktorija. Tąsyk jos spėjo ir susidraugauti, ir susitarti, kad vos tik pajūryje gyvenanti Viktorija apsilankys Vilniuje, jos būtinai susitiks.
„Viskas iš esmės pasikeitė praėjusią vasarą, kai persikrausčiau gyventi į Vilnių. Nuo tada mes neišskiriamos“, – juokėsi Viktorija ir džiaugėsi šilta draugyste.
Jos atviros: artimų žmonių, kuriais galėtų visiškai pasitikėti, nėra daug, todėl abi labai vertina kartu praleistą laiką. O dar džiugiau, kai draugystė atveda ir prie bendrų projektų. L.Basovienė pasakojo, kad jau kurį laiką abiem kirbėjo mintis, jog reikia sau sukurti ką nors moteriško, subtilaus, išskirtinio. Studijavusi Dailės akademijoje Lina neprarado potraukio piešti, todėl kaskart paišydama lėles joms parinkdavo ir drabužių derinius.
„O aš pamačiusi tuos piešinius supratau, kad reikia ką nors daryti! Bet netgi dėl to, kad pirmiausia tuos drabužius pasisiūtume sau, labai ilgai ieškojome profesionalios ir galinčios įgyvendinti mūsų idėjas siuvėjos. Viskas tikrai nėra taip paprasta – nueini, nusiperki medžiagos, atiduodi siuvėjai, o ji akimirksniu išpildo tavo viziją. Daug kas būtent taip ir mano. O iš tikrųjų reikia suburti komandą, kurioje kiekvienas būtų atsakingas už savo darbus. Juk mes neinvestavome milijono, rėmėmės protinga pinigų suma. Nebijome, jei ir nepasiseks. Kita vertus, savo idėja mes labai tikime“, – apie pirmuosius verslo žingsnius pasakojo V.Siegel.
Tiesa, viešuosiuose renginiuose pasirodžiusios su savo kurtais drabužiais moterys patyliukais buvo apkalbamos, esą naujo dviračio neišrado ir jų drabužiai jau kažkur matyti. Tačiau abi šiuo klausimu turi tvirtą atsakymą.
„Gal daug kam iš šalies atrodo, kad mudvi susitikusios tik sėdime ir plepame, bet iš tiesų tai ilgos diskusijos ir sprendimų ieškojimas. Pirmiausia savo kurtus drabužius nusprendėme panešioti pačios. Reikėjo įsitikinti, kaip gula medžiaga, ar nesivelia audinys. Visiems kritikams mes turime atsakymą. Į kalbas, esą tai – plagiatas, stengiamės nekreipti dėmesio“, – įsitikinusi Lina.
Viktorija sako: kritikuoti visada galima ir netgi reikia tai daryti. Vis dėlto ji, pati ne kartą susidūrusi su apkalbomis, dabar tikina užsiauginusi storą odą.
„Jei kam nors įdomu, tegu tik kalba. Juk tai ženklas, kad neliekame nepastebėtos. (Juokiasi.) Tiesiog mes pačios dažnai susidurdavome su problema, kad reikia puošnesnio drabužio, o rinktis nelabai yra iš ko. Dauguma dabar kuriamų ir pristatomų suknelių – laisvo stiliaus. Asmeniškai man, kai tik atsirado tokių drabužių bumas, tai patiko. Bet yra moterų, kurioms toks modelis visiškai netinka. Todėl mūsų tikslas – pabrėžti moteriškumą. Išlaikyti moterį solidžią, moterišką, bet kartu ir šiuolaikišką“, – kalbėjo V.Siegel.
Įsiveržti į rinką, kurioje pasiūla ir taip gana didelė ir įvairi, – drąsus žingsnis. Tuo labiau kad Viktorija ir Lina atskleidė, jog jų kurti drabužiai – ne kiekvienos moters kišenei.
„Neslėpsime, mūsų kurtų drabužių kaina nėra prieinama kiekvienai. Bet toks ir buvo mūsų tikslas. Nenorime, kad vienodais drabužiais vaikščiotų kas antra Vilniuje. Jie nėra skirti paauglėms, labiau brandesnėms, solidesnį statusą turinčioms moterims“, – atviravo Viktorija.
