Marija Pietų Amerikos trasose dėl prizo nesivaržė. Ji čia atvyko kaip motociklininko Balio Bardausko komandos dalis. Vienintelio motociklininko iš Lietuvos palydoje buvusiai moteriai teko užduotis palaikyti ryšį su Lietuva ir lenktynininko gerbėjus informuoti, kaip jam sekasi.
„Nuvykti į Dakarą buvo mano svajonė, o kadangi Balys yra mano draugas – ši svajonė ir išsipildė“, – „Stiliui“ pasakojo M.Dubickienė.
Kaunietės kelionė prasidėjo nuo skrydžio į Panamą. Čia susirinkę komandos nariai pasidalijo pareigomis ir nusprendė: kiekvienas turi išgyventi savo Dakarą, kuris padėtų pajusti gyvenimo malonumą.
„Dakare vienas norų buvo pajusti piligriminį gyvenimą dykumoje, išbandyti ištvermę bei galimybes viską atlaikyti“, – pasakojo M.Dubickienė.
Kelionė Dakaro trasomis truko beveik tris savaites, Marija su komanda sukorė 9000 kilometrų.
„Žinoma, pats Dakaro renginys – labai įsimintinas. Bet labai nustebino komanda ir Balio užsispyrimas. Lietuvoje neturėjome palaikymo, buvome tik keturiese – tai buvo visa mūsų komanda“, – prisiminė M.Dubickienė.
Nors Marija yra užkietėjusi keliautoja ir tikina nemėgstanti pasyvaus poilsio, vis dėlto Dakaras ją nustebino visiškai kitaip skaičiuojamu laiku ir patirtimi.
„Čia nuo minutės, kai atsikeli ir išleidi lenktynininką, iki tol, kol sulauki jo grįžtančio, laikas bėga visiškai kitaip. Čia kita gyvenimo dimensija, ji skaičiuojama etapais, taškais ir laiku.
Mes – pats lenktynininkas, komanda, organizatoriai – Dakarą išgyvename skirtingai. Mano nuomone, tai nėra lenktynės – tai tiesiog etapas, į tavo gyvenimą įrašantis įvairią patirtį. Kartu išgryninantis ir mintis.
Kiekviena diena čia skirtinga – ir vieta, ir oru, ir gyvenimo būdu. Nieko nėra pastovaus. Išskyrus amžiną miego trūkumą.
Kartais dušo nematai porą dienų. Rytą dar nežinai, kur būsi vakare. Kartais valgai labai skanų vietinį maistą, o kartais – tik sausą davinį“, – dar būdama Dakaro lenktynėse pasakojo M.Dubickienė.
Marijai labai patinka motociklai, tačiau Dakare ją labiausiai sužavėjo sunkvežimiai.
„Jų jėga, garsas – tai tikriausiai gražiau nei muzika“, – teigė ji.
Dakare kaunietė žavėjosi ir laukine gamta bei laisve, kuria ji alsuoja.
„Viską čia radau. Ir, aišku, radau atsakymų į daugelį klausimų, kuriuos išgrynino tas sportinis laukinis gaivalas. Aš atsakiau sau, jog siekis užsibrėžtų tikslų, kurie yra netgi už fizinių galių ribų, yra žmogaus valios įrodymas. Ir kad pats žmogus sau nusibrėžia ribas.
Bet, svarbiausia, supratau, kad man patinka išeiti iš komforto zonos“, – pasakojo moteris.
