Kristė su pramogų pasaulio užkulisiais susipažino seniai. Iš arti matė sunkų motinos darbą, kuriame netrūko vakarėlių su Lietuvos garsenybėmis. Netrukus ir pati, įsikibusi tėvams į parankę, pradėjo juose lankytis.
Supratusi, ko nori iš gyvenimo ir kad jo nesies su pramogų pasauliu, Kristė pamažu atsirinko, kokiuose vakarėliuose lankytis. Todėl juose ji reta viešnia. O ir medicinos studijos suvalgė nemažą dalį likusio laisvo laiko.
– Kriste, kodėl pasirinkote medicinos studijas? Ar niekuomet negalvojote apie kitą studijų pakraipą?
– Daugybė giminaičių iš tėčio pusės pasižymėjo biomedicinos srityse. Tačiau kiekviena karta tai darė skirtingai. Mano prosenelis buvo vaistininkas, seneliai – gerbiami farmacijos profesoriai bei dėstytojai, tėtis – taip pat gerbiamas chirurgas. O aš genetikė. Manau, sąsaja su medicina teka mūsų kraujyje. Nuo to nelabai noriu toli nukrypti.
– Dažnai sakoma, kad būtent dukterys neretai paseka tėvo pavyzdžiu. Ar ir jums tėvas buvo ir yra pavyzdys?
– Esu girdėjusi, kad sūnūs geriau sutaria su mamomis, o dukterys su tėčiais. Mano atveju tai pasitvirtina. Esu visiškai tėčio vaikas. (Šypteli.) Žaviuosi tokiomis jo savybėmis kaip diplomatiškumas, iškalbingumas, teatrališkumas, humoro jausmas, vidinė ramybė.
Šias savybes stengiuosi ugdytis pati. Smagu, kai kartais iš aplinkinių išgirstu, kad esu grynas tėtis. Gerąja prasme. (Šypteli.)
Nors tėtis yra svarbiausias pavyzdys, kuris mane skatina tobulėti, bet prie manęs, kaip asmenybės, kūrimo prisideda ir mama, ir kiti daug gyvenime, ypač moksle, pasiekę asmenys.
– Kodėl nepanorote studijuoti kad ir užsienyje? O galbūt tai vis dar yra planuose?
– Nors žinau, kad užsienyje galimybės daug platesnės, vis dar apsiriboju Lietuva. Manau, kad pirmiausia turiu suvokti savo vaidmenį ir nusibrėžti tikslus šioje srityje.
Taip pat dar neprisiruošiu palikti savo artimųjų. Galiu pasidžiaugti, kad jau esu sulaukusi rimtų pasiūlymų studijuoti ir dirbti užsienyje. Niekada nesakau „niekada“.
Vis dėlto mano ateities planai vis dar susiję su Lietuva.
– Dažnai aplinkiniai mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus ir svarsto, esą kam pasiturinčių tėvų atžalai reikalingos studijos, tuo labiau tokios rimtos. Juk viskas gaunama ant lėkštutės. Jūs puikiai paneigėte tokį stereotipą. Ar nepasitaikė išgirsti tokių kalbų?
– Ačiū už komplimentą. (Šypteli.) Esu girdėjusi daug nuomonių apie auksinį jaunimą bei jų studijas. Aš pati susidūriau su nuomone, kad diplomas man jau seniai nupirktas.
Tačiau pati žinau, kiek darbo tiek laboratorijoje, tiek prie kompiuterio esu įdėjusi. Žinau, kiek nervų man tai kainavo. Parašiusi ir apsigynusi baigiamąjį darbą galiu džiaugtis, nes esu rami, kad tai mano asmeninis nuopelnas.
Todėl visos kalbos apie „netinkamą pagalbą“ manęs nejaudina. Manau, kad pačiai ką nors pasiekti yra kur kas smagiau. Išmoksti tam tikras pamokas ir įvertini save kaip asmenybę.
– Tokio pobūdžio studijos neretai pasiglemžia ir dalį laisvalaikio. Ar apsigynusi bakalaurą leisite sau kiek labiau atsipūsti? Galbūt planuose yra kokia nors kelionė ar tiesiog poilsis?
– Taip, šios studijos dažnai atimdavo įvairias galimybes. Pabuvimą su draugais, išvykas su šeima, keliones. Dėl pastarųjų labiausiai gaila. Labai mėgstu keliauti.
Deja, pasitaikiusių progų tekdavo atsisakyti. Jeigu pavykdavo suderinti studijas, vis tiek reikėdavo pasiimti konspektus, o grįžus atidirbti dvigubai.
Apsigynusi bakalaurą galiu leisti sau trumpai atsipūsti, bet darbo vadovė jau skatina rašyti straipsnius užsienio žurnalams, rengtis magistrantūros studijoms.
Aš viliuosi, kad orams pašiltėjus pavyks susiplanuoti kelionę.
Labai pasiilgau Italijos, Ispanijos kraštų.
– Esate jau susipažinusi su pramogų pasaulio užkulisiais.
Tikiu, kad ir tėvai rodė pavyzdį, kaip nesivelti į skandalus, o tai mūsų jaunoji karta labai mėgsta.
Tačiau jūs viešuose renginiuose reta viešnia. Sąmoningai nesirodote renginiuose ar jie netraukia?
– Dėl tėvų statuso su pramogų pasauliu teko susipažinti dar esant labai jaunai. Tačiau tuomet man jis per daug nerūpėjo. Bėgant laikui, augdama pradėjau jį vertinti kitaip. Manau, kad kiekvienas viešas žmogus turi siųsti atitinkamą žinutę.
Pavyzdžiui, mūsų kartos tinklaraštininkai turi ne tik dirbti savo naudai ką nors reklamuodami, bet ir savo istorijomis, pamokomis, apskritai asmenybe įkvėpti kitus.
Aš manau, kad būti tiesiog garsių tėvų vaiku, tuo džiaugtis ir viešai girtis yra tuščia.
Vėlgi viešumoje turime ir kitokių pavyzdžių. Tarkime, auksinis jaunimas, kuris šią etiketę neigia, ir tai patvirtina savo nuveiktais darbais, sukurtais verslais.
Jie nuolat pabrėžia, kad tai jų asmeninis darbo rezultatas. Šios asmenybės mane įkvepia svajoti ir siekti savo tikslų.
Tikiu, kad ateityje man pavyks padaryti tai, apie ką su pasididžiavimu kalbėsiu ir kas man leis siųsti reikšmingą žinutę visuomenei.
– Domitės mada. Ar niekada netraukė tobulinti žinių toje srityje?
– Mada niekada nebuvo labai svarbi tema. Man patinka gražiai derinti drabužius, kartais išsiskirti. Taip pat su malonumu paskaitau apie artėjančias tendencijas. Bet tik tiek. Tikrai niekada negalvojau sieti gyvenimo su ja.
