Violeta atvira – brandi motinystė jai suteikė dar daugiau džiaugsmo. Anksti susilaukusi pirmojo vaiko, dabar ji sako galinti išgyventi nėštumo magiją kitaip ir netgi bemieges naktis vertina kaip neatsiejamą motinystės stebuklą.
– Neseniai susilaukėte sūnaus Adomo. Ar gimus trečiam vaikui pasikeitė jūsų požiūris į motinystę, į pačius vaikus?
– Kai susilaukiau pirmojo sūnelio, man buvo 24 metai. Per tuos 11 metų augome kartu su sūnumi Matu. Tada gimė dukrelė Dorotėja, o mažylis pasveikino pasaulį prieš keturis mėnesius. Žinoma, kad aš keičiausi. Iš jaunos mamos išaugau į jauną sąmoningą mamą. (Šypsosi.) Nėra net ką lyginti savęs, susilaukusios atžalų 24 ir 35 metų. Apibendrindama pasakysiu taip – dabar tikrai nepaprastas metas džiaugtis motinyste. Ir žinant, kaip visa tai greitai praeina... Svarbiausia mėgautis viskuo ir dėkoti už viską.
– Trys vaikai – jau visas būrys. Ar visuomet turėjote tokią idilę, jos siekėte, o gal planuojate dar didesnę šeimą?
– Visada norėjau didelės šeimos ir 5 vaikų (šypsosi), bet bus taip, kaip bus, apie skaičius nebegalvoju, tiesiog labai džiaugiuosi savo trijule ir dabartimi.
– Sakoma, kad brandi motinystė paprastesnė. Ar jums sunku būti mama?
– Brandi motinystė – saldesnė. Jau nekalbant apie sąmoningą gimdymą ir jo magiją. Tikras stebuklas vėl laikyti rankose mažą žmogų. Vidinės ramybės užtenka viskam. Žinoma, gali būti ir mažiau išmiegotų naktų ir dienų, kai mažylis tarsi „nenulipa nuo krūties“, bet juk tai – tik valandos ar netgi dienos. (Šypsosi.) Ką jos reiškia lyginant su visu gyvenimu? Nesunku ir todėl, kad sąmoningai tapau mama ir jau žinau, kad sunkesnės dienos, visaip kaip ir sąrėmiai, užeina ir praeina, o tu, nepriklausomai nuo nieko, lieki savo šviesoje.
– Nėštumo metu dirbote. Ar nesinorėjo sustoti ir pailsėti? Juk buvote apsupta tokios gražios, egzotiškos aplinkos.
– Viso nėštumo metu ir darbo, ir poilsio buvo pakankamai. Gyvenu harmonijoje, taigi užtenka laiko viskam.
– Rengiate stovyklas moterims. Ką ši veikla duoda jums pačiai?
– Esu jau ne kartą sakiusi, kad su kiekviena moterų grupe atgimstu ir aš pati. Kaip ir mama, gimdanti kūdikį, gimsta iš naujo. Tiek naujų patirčių ir įžvalgų. Organizuoti stovyklas moterims buvo mano svajonė. Taigi gyvenu savo svajonėje. Tikėdama, kad ramybė, meilė, laimė – natūrali žmogaus būsena, o ne stresas ar baimė. Kviečiu moteris išsivalyti iš visų senų programų ir tvirtu, laimingu žingsniu žengti į savo svajonių gyvenimą. Jei pavyko man, pavyks ir tau. (Šypsosi.) Tik reikia žinoti, ko nori.
– Kiekvienas darbas įlieja rutinos. Ar jūs su ja nesusiduriate?
– Kviesti moteris į šviesesnį ir gražesnį gyvenimą – nuostabus jausmas. Be galo džiugu, kad tiek daug žmonių eina sąmoningumo keliu. Kodėl žmonės bijo žodžio „rutina“? Mums visiems reikalinga dienotvarkė. Jei norime būti laimingi, energingi ir sėkmės lydimi, turime turėti tam tikrą dienotvarkę, savus ritualus. Gal kitam tai bus nepakenčiama rutina? Kodėl žmonės dažnai sako, kad neturi energijos? Aišku, kad gali būti dienų, kai esame daugiau ar mažiau pavargę, bet šiaip tos energijos šaltinis yra pasiekiamas kiekvienam, o nuolatinis jos neturėjimas reiškia, jog kažką darome neteisingai. Ir pradėti gal vertėtų nuo visai paprastų dalykų – kelintą valandą gulamės, kelintą keliamės. Ką darome prieš miegą ir tik atsikėlę? Kaip galėsime kitam ką nors duoti patys būdami tušti?
Tad man mano rutina yra maloni ir mane pripildanti. Aš aklai nesilaikau nieko. Kasdien keliuosi anksti ir atlikusi tam tikrus ritualus keliu šeimą. Vaikeliui gimus ne visada pavyksta atsikelti anksčiau už šeimą, bet tai toks etapas, kurį priimu ir juo mėgaujuosi.
Taip pat mėgaujuosi ir viskuo, kas susiję su mano veikla. Dvasiniai pokalbiai, ritualai, meditacijos, joga, pažintiniai turai po salas, šventyklos, turistinių ir neturistinių vietų lankymas, gardus šviežias maistas ir dar daug visko vienaip ar kitaip baisia rutina nekvepia. (Juokiasi.) O organizaciniai reikalai man taip pat patinka. Man talkininkauja stebuklingų mokytojų komanda, todėl kiekviena moterų stovykla man yra nuostabus įvykis, po kurio dar daugiau laimingų, besišypsančių moterų grįžta namo pražydusios galinga meilės jėga.
– Ant rankų kartu su mylimuoju Edu sūpuojate mažylį, o ant piršto vis dar žiba sužadėtuvių žiedas. Ar neplanuojate vestuvių?
– Šįsyk pasakysiu tiek – šventę draugams ir tėvams būtinai iškelsime. Gal net kartu su krikštynomis. Gal jau rudenį.
