„Visą nėštumą tikėjausi gimdyti tik natūraliai, neturėjau jokių minčių apie cezarį, bet viskas pasisuko taip, kad dėl mano mažylės dydžio teko skubiai keliauti į operacinę. Buvo didelis šokas, kaltinau save, kad nesugebėjau pagimdyti taip kaip gamta sutvėrus. Praėjus laikui supratau, kad nesvarbu kaip pagimdžiau, bet pagimdžiau, į pasaulį atvedžiau nepaprastą gyvybę, savo gyvenimo meilę. Kažkada ieškojau būdų kaip reikės išnaikinti randą ir po nėštumo likusias žymes, bet vienas vyras man beieškant pasakė: „Kam naikinti tai kas yra natūralu ir tik suteikia dar daugiau grožio, juk tu į pasaulį atvedei gyvybę”. Man tai atvėrė akis ir supratau, kad #manogyvenimorandas mane tik puošia! Laura Mazaliene, esi nuostabi, kad sugalvojai šią idėją“, – prsipažino ji, paviešinusi nuotrauką su dukra Adrija.
Prieš kurį laiką panašia patirtimi pasidalino ir verslininkė Laura Mazalienė, kuri ragino visas moteris viena kitą padrąsinti.
„Šemetos knygą kone mokėjau mintinai, bet nei su šypsena, nei pati nepagimdžiau. „Ai, ne pati...“ Guodžiantį dusavimą išgirsdavau iš tų, kam norėdavosi atverti širdį. „Aha, ne pati. Nepavyko“. Antrąkart artimieji drąsino, sakė, kad aš jauna, energinga ir turiu pagimdyti pati. Pati sau irgi bandžiau tai įteikti. Bet tas nebyliai spaudžiantis artimųjų palaikymas labai baugino... O kas jei ir šįkart nepavyks? Ir nepavyko. “NEGIMDANTI MOTERIS” – drebtelėjo beširdiškai seselė, laukdama mano parašo ant operacijos sutikimo lapo. Nuo ašarų pliūpsno spėjau ir paspringti, o sąrėmiai vis nesiolėvė draskę... KODĖL??? Tik zvimbiančiai aidėjo mano galvoje. ▪️A vat todėl. Šito egzamino man buvo nelemta išlaikyti ir aš pasijaučiau dukart nevykėlė. Juk skaičiau, kokie tie “cezarinukai” būna mažiau imlūs, veiksnūs, dažniau pakliūva į rizikos grupes, mažiau pasiekia gyvenime ir išvis neturi tokio ryšio su mama kaip slinkę gimdymo takais. ▫️ ▫️ ▫️ Šiandien kažkoks didis noras padrąsinti visas likimo drauges. Vaikai tikrai mus mylės ne todėl, kad gimė natūraliai ar kad juo žindėme iki metų ar daugiau (aš už žindymą, bet tai tikrai ne vienintelis prieraišumo rodiklis). Mylės už tai, kad jiems esame Mamos. Vienintelės ir nepakartojamos. Mes turime suprasti, kad mūsų kiekvienos motinystės kelionė yra skirtinga ir mūsų sėkmė joje matuojame tikrai ne ne gimdymais be nuskaisminamųjų, ilgalaikiu žindymu ar prieraišios tėvystės propagavimu. Turime palaikyti ir suprasti viena kitą, jokiu būdu nesmerkti, nes juk dažniausiai tai daro pačios mamos kitų atžvilgiu“, – rašė Laura.
