„Atnaujinti savąją aplinką stengiuosi kasmet. Tik šįkart ėmiausi didesnių darbų nei įprastai“, – su šypsena pasakojo žinoma moteris.
Sunku patikėti, bet gležna ir itin moteriška dainininkė pati atnaujino savo dukters, mažosios Sofijos kambarį.
„Glaistas, tinkas, dažai, tapetai... Visa tai man gerai pažįstama. Ir artima. Niekam nenorėjau patikėti dukrelės kambario remonto, todėl viską padariau be kitų pagalbos“, – pasakojo pašnekovė, pati ne tik tinkavusi kambario sienas, bet ir ant jų pakabinusi lentynas.
Kad ji statybose turi pakankamai žinių, įsitikina ne vienas šia tema su G. Karaliūnaite diskutuojantis profesionalas.
„Gerą meistrą rasti sunku. Ar žmogus padarys tai, ką pažada, ir kaip padarys, suprantu vien iš pokalbio su juo“, – sakė dainininkė.
Ji šypsosi – jei nebūtų pasirinkusi kūrybos kelio, mielai vadovautų statybininkų komandai. Nei dulkės, nei sunkus fizinis darbas, nei būtinybė keltis anksti ryte G. Karaliūnaitės nebaugina.
„Namų remontas man yra tarsi poilsis. Savotiška galimybė užsimiršti“, – sakė pašnekovė.
Jai svarbus ir namų interjeras bei jaukumas.
„Reikia naujos kriauklės, kilimo, šviestuvų... Ne vieną mėnesį ieškojau rankų darbo, kokybiškų, išskirtinių akcentų, kol Kauno senamiestyje pravėriau naujo, visus mano iškeltus kriterijus atitikusio salono duris“, – kalbėjo G. Karaliūnaitė.
Romantiką vertinanti dainininkė itin susidomėjo indiškais, skirtingų pynimų, moderniais, bet kokiam interjerui tinkančiais, natūralių medžiagų kilimais.
„O jau pasirinkimas! Nuo kelių šimtų eurų kainuojančių rankų darbo gaminių iki tikrų tikriausių vienetinių šedevrų!“, – dairydamasi po saloną „Interjero akcentai“ aikčiojo G. Karaliūnaitė.
Ją sužavėjo ir šviestuvų gausa – pinti, metaliniai, stikliniai, mediniai iš Vokietijos, Ispanijos ar Prancūzijos.
„Kiekvienos šalies kūrėjai turi savitą, įsimintiną braižą ir tas įdomu. Dar svarbiau, kai į tau rūpimus klausimus atsako patyręs ekspertas“, – apie architektę Editą Stankevičiūtę-Righetto kalbėjo dainininkė.
Didžiausiu iššūkiu G. Karaliūnaitei tapo kriauklės pasirinkimas. Vertinanti ilgaamžiškumą ir išskirtinumą žinoma moteris neabejojo – ji turi būti keramikinė bei glazūruota. Tačiau – kokia? Pavasarinės žalumos spalvos ar išmarginta kerinčiais raštais?
„Į nematytus, originalius savo srities žinovų darbus žiūrėti yra tikra palaima! Kartais apsispręsti dėl vieno ar kito daikto tampa sunku ne todėl, kad nežinau, ko nori, bet dėl kitos priežasties... Tiesiog vieta, į kurią užsukai, turi savitos magijos, kuri įtraukia ir nebepaleidžia – iš jos nesinori išeiti, o išėjus – planuoji sugrįžti“, – su šypsena įspūdžiais dalinosi G. Karaliūnaitė.
