Martyna neslepia, kad spėjo sulaukti susirūpinusių aplinkinių kalbų, kodėl juodu nusprendė taip skubėti. Žiedelis ant moters piršto sužibo po pusantrų metų draugystės. Tačiau ji į tokias kalbas nekreipia dėmesio ir jaučiasi užtikrinta dėl kiekvieno savo sprendimo. Ir sunku būtų tuo netikėti, kai šimtąjį kartą pasakodama pažinties ar sužadėtuvių istoriją, kuri, rodos, jau išpasakota iki mažiausios smulkmenos, Martyna nejučiomis šypteli ir primerkia akį.
Pora savo santykiams taiko ir seną posakį, kad ko mažiausiai tikiesi, tas ir nutiks. Nei Martyna grįždama į Lietuvą, nei iš kito pasaulio krašto skridęs Brockas nesitikėjo, kad lėktuvo bilietus iš Lietuvos pirks jau ne po vieną, o dviese.
„Po dešimties metų pertraukos, pagyvenusi Danijoje ir Londone, grįžau į Lietuvą atlikti praktikos ir vėliau dirbti krepšinio klube. Brockas tą patį mėnesį atskrido iš Australijos žaisti. Taip netikėtai Kaune ir susipažinome, nes abu siejo „Žalgiris“. (Šypteli.) Kai jau prisikaupė, pakvietė mane ir vakarienės“, – pirmąsias pažinties akimirkas prisiminė Martyna ir juokėsi, kad tąsyk mylimasis labiausiai bijojo vieno – jei Martyna atstums jį, ją dar teks šalia matyti visą ateinantį sezoną.
Tačiau krepšininko baimės nepasitvirtino. Žinoma, moteris neslepia, kad būta visko: kiekvienam atrodė, kad nesulaukia grįžtamojo ryšio, jokio atsako į rodomą susižavėjimą. Juokdamasi Martyna prisiminė moterų mėgstamą vaidybą, kad iš pradžių negali parodyti tikrų savo jausmų ir turi atrodyti kiek nepasiekiama.
„Dabar iš to jau tik pasijuokiame. Bet mudu iš karto puikiai sutarėme! Jis turi puikų humoro jausmą, norėčiau manyti, kad ir pati neatsilieku. Jau kitą krepšinio sezoną pradėjome gyventi kartu. Nei aš, nei Brockas Lietuvoje daug draugų neturėjome, todėl laikėmės vienas kito.
Paprasčiau kalbant, nė vienas nesitikėjome pakliūti į pinkles“, – juokėsi būsimoji nuotaka.
Lietuvaitė sako niekuomet neplanavusi, kad jos būsimasis vyras turi būti tautietis. Ilgą laiką gyvenant už Lietuvos ribų Martynai lengviau mintys ir kalba dėliojasi angliškai, todėl natūralu, kad ir apie būsimąjį mylimąjį ji nesvarstė – tik lietuvis!
„O gal aš tik dabar taip sakau, nes nebeįsivaizduoju kitaip, nežinau... (Šypteli.) Sunkumų, kad Brockas – ne lietuvis, tikrai nejaučiame. Jis pamažu mokosi lietuviškų žodžių, kuriuos išgirsta iš mano tėvų, ir bando juos atkartoti. Man pačiai kelia šypseną, bet mane jis vadina Martynėle ir jo lūpose tai skamba taip mielai ir kartu juokingai!“ – emocingai pasakojo M.Marmaitė.
Neseniai Martyna su draugių būriu jau atšventė mergvakarį Maltoje – mėgavosi moteriškais pokalbiais, linksmybėmis ir smagiu laiku. Nors draugės – labai artimos ir pažinties ar meilės istorijos detales apie būsimus jaunavedžius jau žinojo, dar kartą prašė papasakoti ir sužadėtuvių istoriją. O ją Martyna pamena taip ryškiai, lyg tai būtų nutikę vakar. Tai išduoda ir nuo veido nedingstanti šypsena.
„Visa diena atrodė tarsi sapnas, bet jau nujaučiau, kad kažkas vyksta. Buvo paskutinės mūsų dienos Australijoje ir tikrai tikėjausi, kad jis padarys kokią nors staigmeną. Kad atitrauktų mano dėmesį, jo sesė pakvietė pasivaikščioti į kalnus. Per tą laiką jis sudėjo keletą mano daiktų ir, nuvykus į išnuomotą butą ant jūros kranto, pranešė, kad liksime čia kelioms dienoms.
O tada viskas prasidėjo... Mes skraidėme sraigtasparniu, ir tai paliko neišdildomą įspūdį! Ėjome vakarieniauti. Ir aš visai užsimiršau! Kai grįžome, prašė jo palaukti balkone. O vėliau jau mažai ką atsimenu, nes verkiau. (Šypteli.) Žmogus net turėjo darsyk paklausti „Is it a yes?“ („Ar tai reiškia taip?“), nes jam, vargšui, keliai nuo klūpėjimo paskaudo. (Juokiasi.) Viskas buvo tarsi sapne“, – šypsenos ir žibančių akių nebeįstengė nuslėpti Martyna.
Apie vestuves juodu kalbėjosi ne kartą, tačiau niekuomet – pernelyg rimtai. Vienas kitą kandžiai paerzindavo, pašmaikštaudavo, tačiau kad žiedas ant Martynos piršto atsiras po pusantrų metų, praleistų kartu, nesitikėjo nė vienas.
„Teko girdėti iš aplinkinių, kad mes labai skubame. Manau, niekas negali būti mūsų vietoje ir suprasti, kaip mes jaučiamės ar gyvename ir kaip gerai vienas kitą pažįstame. Jis – mano geriausias draugas, neįsivaizdavau, kad tokį įmanoma turėti. Jis – mano svajonių vyras“, – sužadėtiniui gražių žodžių negailėjo lietuvaitė.
Jau liepos viduryje vienas kitam „taip“ jie ištars saulėtoje Italijoje. Apie vestuves Lietuvoje pora svarstė mažai, Australija svečiams – šiek tiek sudėtinga šalis atvykti, todėl juodu juokiasi, kad rado aukso viduriuką.
„Vestuvės nebus didelės, svarbiausia, kad šalia būtų artimiausi žmonės ir draugai. Abu nesuprantame švenčių, kuriose 300 svečių, manau, net pasisveikinti su visais nebūtų kada! Atvažiavę svečiai galės pasidaryti ir mini atostogas, išlošime visi“, – džiaugėsi ji.
