Įspūdinga ceremonija įvyko saulėtoje Italijoje, Amalfio pakrantėje.
Pati Martyna naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad emocijos tapus mylimo vyro žmona – sunkiai nupasakojamos. Po vestuvių ji tapo ponia Motum.
„Diena buvo kaip iš pasakos! Aplink mus buvo tik artimiausi nuostabūs žmonės, su kuriais atšokome vestuves. Kitą dieną visi plaukėme laivais į Kaprio salą.
Jaučiamės labai puikiai, ilsimės po savaitgalio linksmybių“, – lrytas.lt šypsojosi Martyna.
Medaus mėnesį pora ketina kopinėti tik kitais metais.
„Dabar ilsėsimės Positano ir Romos miestuose. Tuomet vyksime į Australiją ruoštis krepšinio sezonui ir keliausime atgal į namus – Stambulą“, – sakė nuotaka.
Įamžinti įspūdingą šventę buvo patikėta garsiam fotografui Lukui Griciui.
Po šventės instagrame džiaugsmo neslėpė ir krepšininkas.
„Geriausia diena mano gyvenime! Ačiū visiems, kurie prie jos prisidėjote. Ir ypatingai dėkoju Martynai už tai, kad nusprendė visą likusį gyvenimą praleisti kartu. Myliu tave“, – pavydėtinus žodžius savo žmonai rašė Brockas.
Žurnalui „Stilius“ neseniai atsivėrusi Martyna neslėpė, kad spėjo sulaukti susirūpinusių aplinkinių kalbų, kodėl juodu nusprendė taip skubėti.
Žiedelis ant moters piršto sužibo po pusantrų metų draugystės.
Tačiau ji į tokias kalbas nekreipia dėmesio ir jaučiasi užtikrinta dėl kiekvieno savo sprendimo.
Ir sunku būtų tuo netikėti, kai šimtąjį kartą pasakodama pažinties ar sužadėtuvių istoriją, kuri, rodos, jau išpasakota iki mažiausios smulkmenos, Martyna nejučiomis šypteli ir primerkia akį.
Pora savo santykiams taiko ir seną posakį, kad ko mažiausiai tikiesi, tas ir nutiks. Nei Martyna grįždama į Lietuvą, nei iš kito pasaulio krašto skridęs Brockas nesitikėjo, kad lėktuvo bilietus iš Lietuvos pirks jau ne po vieną, o dviese.
Lietuvaitė sako niekuomet neplanavusi, kad jos būsimasis vyras turi būti tautietis. Ilgą laiką gyvenant už Lietuvos ribų Martynai lengviau mintys ir kalba dėliojasi angliškai, todėl natūralu, kad ir apie būsimąjį mylimąjį ji nesvarstė – tik lietuvis!
„O gal aš tik dabar taip sakau, nes nebeįsivaizduoju kitaip, nežinau... (Šypteli.) Sunkumų, kad Brockas – ne lietuvis, tikrai nejaučiame. Jis pamažu mokosi lietuviškų žodžių, kuriuos išgirsta iš mano tėvų, ir bando juos atkartoti. Man pačiai kelia šypseną, bet mane jis vadina Martynėle ir jo lūpose tai skamba taip mielai ir kartu juokingai!“ – emocingai pasakojo M.Marmaitė.
Apie vestuves juodu kalbėjosi ne kartą, tačiau niekuomet – pernelyg rimtai. Vienas kitą kandžiai paerzindavo, pašmaikštaudavo, tačiau kad žiedas ant Martynos piršto atsiras po pusantrų metų, praleistų kartu, nesitikėjo nė vienas.
„Teko girdėti iš aplinkinių, kad mes labai skubame. Manau, niekas negali būti mūsų vietoje ir suprasti, kaip mes jaučiamės ar gyvename ir kaip gerai vienas kitą pažįstame. Jis – mano geriausias draugas, neįsivaizdavau, kad tokį įmanoma turėti. Jis – mano svajonių vyras“, – sužadėtiniui gražių žodžių negailėjo lietuvaitė.
Apie vestuves Lietuvoje pora svarstė mažai, Australija svečiams – šiek tiek sudėtinga šalis atvykti, todėl juodu juokėsi, kad rado aukso viduriuką.
