Praėjusiais metais rugsėjo pabaigoje Klaipėdos Kristaus bažnyčioje susituokusi pora šiemet popierines vestuves švęs ypatinga nuotaika. Iš ankstesnių santykių dukrą Andreją (6 m.) auginanti Rima patikino – nors tai antras vaikelis ir, regis, viskas turėtų būti paprasta ir aišku, tačiau ji jaučiasi tarsi vėl viskas būtų nauja ir nepatirta.
Be to, laukia dar viena ypatinga šventė – grupės „Mango“ 20-mečio koncertas, kuris įvyks spalio 20 dieną, Klaipėdos Švyturio arenoje. Pirmą kartą į didelę sceną Rima lips besilaukianti.
„Mane labai palaiko scenos partnerės, kurios vis nori mane pasaugoti. O aš kiekvieną kartą stebiuosi, kaip nesuvokiamai stebuklingai išsivysto žmogus, kuris ateina į šį pasaulį. Man gera, kad esu to stebuklo dalis“, – pasakojo R.Petrauskytė-Paulauskienė.
– Galbūt antras nėštumas lengvesnis, nes žinote, kas laukia netolimoje ateityje?
– Yra pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Jeigu laukčiausi pirmagimio, tai, manau, tikrai galėčiau daugiau laiko skirti sau, poilsiui ir tada ta savijauta būtų kitokia. Bet kai jau yra šeimoje vaikas, tai negaliu jam pasakyti, kad dabar aš turiu pailsėti.
Pačios gyvenimo aplinkybės lemia, kad jaučiuosi daugiau pavargusi. Atlieku visas mamos pareigas, mokau mamas kūdikių masažų kaip Tarptautinės kūdikių masažų asociacijos instruktorė, labai intensyviai ruošiuosi grupės „Mango“ jubiliejiniam koncertui. Todėl sąmojingai planuoju daugiau laiko skirti poilsiui.
Dėliojuosi savo darbus taip, kad viską padaryčiau tinkamai. Atsisakinėju visokių susitikimų su draugais, vengiu ilgų išėjimų vakarais, nes žinau, kad privalau pailsėti.
– Daug dėmesio bus skiriama naujagimiui, o vyresnėlė turės išmokti prisitaikyti. Kaip tam ruošiate Andreją?
– Dukrai tas suvokimas ateina palaipsniui, bet mes apie tai kasdien kalbamės, aiškiname, kas mūsų laukia. Jai dar sunku suvokti, juk Andreja dar mažytė, galvoja, kaip čia bus – vieną dieną atsikels ir namuose atsiras dar vienas vaikas.
Manau, kad kiekvienoje šeimoje kyla bent kažkiek klausimų, bet daug kas priklauso ir kaip tėvai su tuo tvarkosi. Jeigu prireiks daugiau kantrybės, paaiškinimų ar dėmesio – mes visam tam darbui labai ruošiamės.
Skaitome literatūrą, kiek tik įmanoma norime išlaikyti harmoniją šeimoje. Viskas priklauso nuo noro, o mes tikrai labai norime. Galvoju, kad gal mes perdėtai apie tai rūpinamės, juk dažnai tėvai galvoja, jog vaikai patys užauga. Bet mes tokiu požiūriu nesivadovaujame.
– Kokias užduotis sau keliate auklėdami Andreją ir galvodami apie naujagimį?
– Esame iš tų tėvų, kurie nori padėti užaugti vaikui. Šiandien matau savo dukrą ir esame labai patenkinti tokiu rezultatu. Bet į tai buvo įdėta labai daug darbo, ji tokia pati savaime neužaugo. Mes visi su ja kalbamės, bendraujame bet kokiomis temomis. Mūsų šeimoje niekada nelieka neatsakytų klausimų, nors kartais jaučiuosi tokia pavargusi ir, atrodo, taip norėčiau tiesiog patylėti. Bet suvokiu to momento svarbą – juk jei vieną kartą nutildysiu vaiką, o vėliau ir antrą, trečią vėl pakartosiu, jog pavargusi, tai gali būti, kad ketvirtą kartą tiesiog ji nebeklaus. Mes labai gerai suvokiame vaiko augimo greitį, tad stengiamės nepraleisti tų momentų. Žinoma, dar nežinau, kokia Andrejos paauglystė laukia.
Tačiau dabar viskas vyksta taip, kaip norėjau. Mano galvoje tik kirba vienas klausimas – ar aš užteksiu jėgų visa tai duoti ir antram vaikui? Tai didžiulis darbas! Galvoje keliu dideles užduotis.
– Ar esate iš tų moterų, kurios nėštumo metu negali atsispirti kūdikių parduotuvėms ir jau dėlioja kraitelį?
– Tikrai ne. Dabar aš koncentruojuosi į visai kitus dalykus. Šiuo momentu kiek tik įmanoma turiu išlikti rami, sveika ir pailsėjusi. Jaučiu užduoti išnešioti sveiką vaiką. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo gamtos, tačiau aš turiu padaryti viską daugiau iš psichologinės pusės, kad išlikčiau visada geros nuotaikos. Bet įsivaizduoju, kas bus šių metų pabaigoje. Juk kiekviena mama su tuo susiduria, tad tas kraitelis tikrai bus apgalvotas.
– Kaip vyras palepina ir padeda šiuo laikotarpiu?
– Man labai patinka, kad jeigu noriu ta tema pakalbėti, jis mielai palaiko pokalbį: mes kartu pasvajojame, kažką paplanuojame. Abu labai laukiame ir nėra taip, kad laukiu tik viena. Tas laukimas kartu sustiprina bendrą ryšį. Kalbant apie lepinimą, tai niekas nepasikeitė, nes vyras visada tą darydavo. Ir arbatos atneša, ir visą šeimą lepina skaniausiais patiekalais. Mes mėgaujamės laukimu.
– Net ir besilaukdama intensyviai ruošiatės „Mango“ 20-mečio koncertui. Kokios mintys jus aplanko?
– Ruošiamės ypatingai. Jau prasidėjo baigiamieji darbai. Iš užsienio grįžo kolegės – Viktorija Emanuel ir taip pat Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Lina Šerpytė.
Savijauta puiki. Mes jau taip eksperimentavome vasaros koncertuose, tačiau tai bus pirmas kartas dideliame koncerte. Pradžioje man buvo kažkaip nejauku, bet paskui supratau, kad niekas net nepastebi, kaip keičiasi mano kūnas ir savijauta. Mane buvo aplankiusios visokios emocijos, abejonės ir mintys. Bet dėl savęs nepergyvenu, galbūt yra toks koncertinis jaudulys.
Žinot, kartais pagalvoju, kad ne akmens amžius, žmonės puikiai supranta, kad vaikus atneša ne gandrai, tai manau, kad ta publika, kuri ateis į mūsų koncertą, mane ir visą grupę tikrai palaikys. Labai laukiu to koncerto. Repeticijų metu Viktorija visada trykšta energija. Ji vis pajuokauja, kad ją reikia statyti toliau nuo manęs, nes bijo, jog mane užgaus (Juokiasi.).
