Maltos bišonų veislės šunis Simona žaismingai vadina velniukais, mat didžiąją dienos dalį trijulė užsiima judriais žaidimais. Todėl visai neseniai išsinuomoję studijos tipo būstą su svajonių erdve augintiniams – kiemu, Nainiai jiems padovanojo laisvę iš širdies išsilakstyti.
Vis dėlto Simona neslėpė, kad atvėsus orams Nainė, Maltas ir Nunu mieliausiai dūksta namuose: „Jie – tikri lepūnai. Vasarą valandų valandas gali vaikštinėti gryname ore, o rudenį ar žiemą skuba ieškoti šiltesnio kampelio.“
Atlikėja pasakojo, kad įprastai vėsesniu oru jųdviejų augintiniai į lauką vedami 3–4 kartus per dieną, nes pasivaikščiojimai trunka vos 10 minučių, o kartais ir trumpiau. Norėdami, kad šunys mieliau mėgautųsi grynu oru, jiems net parūpino šiltesnių drabužėlių. Tačiau augintiniams šitaip šildytis ne visada malonu.
„Kartą nupirkau jiems kojinaites. Buvo labai juokinga, nes jie visiškai nemokėjo su jomis vaikščioti. Na, o kartą mūsų mažiausiam, Nunu, radau gražų kalėdinį megztinį. Maniau, atrodys labai mielai. Tačiau juo pasipuošęs šuo labai pasikeitė.
Vienu metu net ruošėmės jį vežti pas veterinarą. Nunu tapo labai vangus, visą laiką tiesiog tįsojo savo guolyje. Paskui supratome, kad jį varžo drabužis. Užteko jį nuvilkti, ir šuo iškart atsigavo“, – pasakojo pašnekovė.
Simona džiaugiasi, kad Nunu, Maltas ir Nainė – iš tų šunų, su kuriais laisvai galima leistis į keliones. Anot jos, trijulė kartu lėktų kad ir į pasaulio kraštą. Žinoma, mieste su trimis šunimis kiek sunkoka – jiems maga viską aplakstyti ir apuostyti, o štai gamtoje šeimininkams nekyla jokių bėdų.
„Nors jie nedresuoti, visai paklusnūs. Jeigu pakvieti – iškart atbėga. Vienas iš šunų labai lieknas, sveria vos kelis kilogramus, tad dūkdamas landžioja pro visokius plyšius. Gamtoje jie randa veiklos“, – nusijuokė tris keturkojus turinti atlikėja.
Jei sutuoktiniams tenka iškeliauti be savo numylėtinių, jie mielai palaiko kompaniją Simonos seseriai arba Jono broliui.
O kai buvo maži, šeimininkams užsibuvus darbe dažnokai pakerštaudavo. Simona prisiminė, kad augintiniai yra sugraužę jos „Prada“ rankinę, batelių kulniukus ir Jono kompaktinių plokštelių dėklą.
„Kartą jie nulupo tapetus! Tam reikia turėti sugebėjimų!“ – dabar jau juokdamasi pasakojo atlikėja.
Laimė, dabar trijulė, kol šeimininkų nėra namuose, mielai mėgaujasi vienas kito kompanija. Dėl nuolatinių žaidimų ir peštynių pora privalo nuolat rūpintis augintinių kailiu.
„Daug kam atrodo keista, kad savo Maltos bišonams trumpiname plaukus. O jūs pamatytumėte, kaip jie po visų tų žaidimų susivelia! Man tiesiog gaila paskui jų kailiukus šukomis draskyti“, – paaiškino Simona.
Anot atlikėjos, prieš įsigydami tris Maltos bišonus jie kruopščiai apsvarstė savo galimybes skirti jiems pakankamai dėmesio. Juk laukė ir dažnesni pasivaikščiojimai lauke, ir žaidimai namuose.
„Nesvarbu, ką įsigyjame, šunį ar katę, turime jausti atsakomybę. Juk tai gyvi padarai – jie ir depresija serga, ir gripu, jie čiaudi, sloguoja. Mes negalime jų tiesiog įsigyti ir palikti. Turime skirti dėmesio, reguliariai vedžioti“, – sakė tris šunis turinti Simona.
Ir pačiam šeimininkui naudinga dažniau pakvėpuoti grynu oru, o šunų kompanija, kaip teigė Simona, jai itin maloni. „Pritariu teiginiui, kad keturkojis yra geriausias žmogaus draugas.
Jis puikiai jaučia, kada šeimininkui bloga, o kada gera. Mūsų šunys – labai skirtingi: vienas – lepūnas, kitas – mamos šunelis, o trečia – princesė. Visi jie yra geriausi mano draugai“, – pasakojo pašnekovė.
Galbūt tokia kompanija – puiki psichologinių problemų prevencija? „Be jokios abejonės. Šunys yra tarsi sugertukai. Būna, grįžtu namo kažko liūdna, suirzusi. Užtenka apsikabinti tuos mielus padarėlius, ir blogų emocijų kaip nebūta“, – sakė atlikėja.
Dar didesnį ryšį su savo keturkojais Simona pajuto po nelaimės, kuri galėjo baigtis ir labai skaudžiai. Vienam iš Nainių šunų buvo paralyžiavę dvi užpakalines kojas. Gyvūnui, kaip spėjo medikai, po erkės įkandimo į stuburo smegenis išsiliejo kraujas. Jeigu veterinarei nebūtų pavykę gyvūno išgydyti, šuns kojeles būtų tekę keisti ratukais, o blogiausiu atveju – jį užmigdyti.
„Tas pusmetis, kai vyko gydymas, buvo labai sudėtingas. Kelis mėnesius kasdien po 3 valandas jam būdavo prijungiama lašelinė. Sėdėdavau apsikabinusi ir niekur nesitraukdavau. Tokiais momentais, kai supranti, kad gali netekti augintinio, tikrai labai liūdna. Žinau, kad mūsų trijulė negyvens amžinai, ir man tai yra tragedija“, – atviravo pašnekovė.
Nors vadina save pamišusia dėl šunų, Simona ginasi, kad juodu su Jonu dar nėra tokie išprotėję, jog savo augintinius be perstojo lepintų. Šunų mitybą pora prižiūri atidžiai.
„Gimtadienio tortų tikrai nekepame. Aš esu už tai, kad keturkojams dėmesys būtų rodomas kasdien, o ne tik per gimtadienius arba tuomet, kai grįžęs po ilgesnio laiko mėgini atitaisyti skriaudas.
Žinoma, būna, palepiname. Tačiau mūsų šunys turi problemą – nuo įvairių skanėstų jiems ašaroja akys. Vienas jų ypač alergiškas. Todėl stengiamės juos labai riboti ir rinktis tik kuo sveikesnį ėdalą. Todėl kai vežamės augintinius pas mano mamą į Marijampolę, iš karto jos paprašome, kad niekuo jų nešertų, nes įprastai jau būna paruošusi dešros...“ – nusijuokė žinoma drabužių kūrėja.
O viešint svečiuose iškyla dar viena problema – jaunėlis Nunu, kurį šeimininkė juokais vadina kvailiuku, mėgsta dažnai loti. Anot šeimininkės, jam reikia daugiausia dėmesio.
„Nesvarbu, ką veikiame, – rakiname buto duris ar ramiai vakare žiūrime televizorių – jis vis loja. O iš tiesų visi mūsų šunys yra labai protingi. Užtenka paimti raktus, kad suprastų, jog kažkur važiuosime. Susipranta jie ir kai dėl ko nors prasikalsta“, – pokalbį užbaigė pašnekovė.
