Prisipažinsiu, drebančia letena verčiau nuotraukas vieną po kitos bijodamas rasti jau ir „Chanel“ ženkliuku pažymėtų siaubūnų kedų. Visa laimė, kad kolekcijos pabaigoje atsikvėpiau lengviau, nes išlaikyti tą patį namų braižą metai iš metų, anot mados snobų, gal ir labai nuobodu, tačiau nėra nieko geriau už pastovias pamatines mados namų vertybes. Ir tos visos šnekos, kad be Karlo Lagerfeldo šie ikoniniai mados namai prapuls liūdnoje užmarštyje, kaip kad kadaise dejuota po Coco Chanel iškeliavimo į angelų valdas, tėra dar viena piktavalių sąmokslo teorija.
„Chanel“ galbūt pakeis formas ar erdves, kuriose vyksta didingi kolekcijų pristatymai, tačiau variacijų tvido ir klasikos tema į kapus, panašu, neišsineš joks pirštinėtas žilagalvis. Kaip ir esminio šių mados namų patiekalo – riebios elegancijos, kuri, deja, kaip tyro vandens gurkšnis naftos ir plastiko planetoje sparčiai nyksta nuo podiumų ir iš žmonių širdžių.
Ar matėt naująją „Gucci“ fotosesiją su atlikėja Dani Miller? Plaukuotos pažastys, primuštos šiukšlynų katės įvaizdis ir daug daug kičinės eklektikos. Sunku visa tai vertinti rimtai, ypač prisimenant, kaip „Gucci“, kadaise buvęs drąsus ir prabangos prekėms atstovaujantis Italijos perlas, pamažu mutavo iš mados, kurią visos save gerbiančios damos bei puošnūs dendžiai norėjo dėvėti, į kažką iš Šiuolaikinio meno centro kavinės po vidurnakčio – tiesiog apsivėmusį apsvaigusį menininką neplautais plaukais.
Su „Gucci“ vėliava jau kelerius metus vyksta tikros mados orgijos, tačiau ne tos, kur Dorianas Grėjus su kitais gražuoliais persivalgo vynuogių ir padaugina žiūrėjimo į save veidrodyje, o tos, kur rodo per „Farus“ ir būna net nejauku žiūrėti.
Pastaroji namų provokacinė naujiena, išvertusi iš koto visažinių internautų bendruomenę, buvo nešvarių sportinių batų imitacija už 800 dolerių. Ai, dar pamiršau ir tuos tragiškus sandalus už 890 dolerių.
Aišku, kaip ir pridera karštai mados provokacijai, jie buvo tiesiog išgraibstyti. Nes kol bus avių formos ir dydžio fešionistų minios paklausa, atsiras ir pasiūla. Kitąmet lauksime polietileninių maišelių sveriamiems produktams su „Gucci“ logotipu po 200 dolerių ar „Gucci“ pieniškų dešrelių.
Juokauju, nors kas ten juos žino. Nors, kai pagalvoji, kad „Gucci“ verslų grupė skyrė net 100 milijonų Paryžiaus katedrai atstatyti taip įsiteikdama ne tik visai mados ar tikinčiųjų bendruomenei, bet ir pačiam Dievuliui, tai negi gaila už tuos baisius kedus tų kelių dolerių?
Štai Kanye Westo mados namai „Yeezy“ jums taip pat gali pasiūlyti vizualiai atrodančių it priprakaituotų sudriskusių ar benamio stilistikos drabužių. Pavyzdžiui, nenusakomos spalvos skylėtas vyriškas ilgarankovis džemperis kainuoja apie 890 eurų. Pamiršau paminėti, kad iš ekologiškos medvilnės. Tai bent laimikis!
Nuo „Yeezy“ labai neatsilieka ir visų mylėtas atlikėjas Justinas Bieberis su savo mados linija „Drew House“. Mados linija – gal per stipru visiems tiems elementariausiems medvilnės treningams su šypsenėlės logotipu.
Ko nors panašaus neabejotinai gautumėte ir atsitiktinai apsilankę Druskininkų „Maximoje“, aišku, kur kas pigiau nei už 148 dolerius.
Kadaise tik muzikos festivaliui „Coachella“, kur apsirengti įprastai ir padoriai prilygo blogo tono ženklui, skirtos virtuvės darbuotojų ar sanitarų klumpės, kaip atsvara erotizmui, tapo karščiausia 2018-ųjų tendencija Berlyno ir Niujorko gatvėse. Kažkaip po lietuviška padange šis apavas dar nesužydėjo, bet neabejoju, kad netrukus gausiai rožėmis ir hiacintais sužydės.
Kažkada jau rašiau ir apie „Balenciaga“ piratinę rinkodarą, kurios fotosesijos iš žavių interjerų ir glamūro pilių persikėlė į Černobylio butus. Kažkas panašaus, beje, ištiko ir jų kuriamus drabužių modelius.
Kadaise mados pankų motina vadinta Vivienne Westwood ar tamsusis mados juvelyras Alexanderis McQueenas, savo aukštosios mados teatrališkose kolekcijose demonstravę iki tol labai drąsų formų bei turinio siautulį, dabar atrodo nebe tokie jau ir drąsūs, kai stebi podiumu žengiančią nevykusią fantasmagoriją, „ugly sneakers“, kontrasto principu derinamus su plonytėmis šilko suknutėmis, ar mikroskopinių rankinių madą, taip aukštinamą stiliaus ikona vadinamos Rihannos.
„Bjaurios mados“ kultas, apsikarstęs treninginiais audiniais ir šlykščiais dešimtojo dešimtmečio švarkais, tarsi kokios piktybinio auglio metastazės išsisėjo po podiumus ir gatvės stileivų garderobus. Rašytoja Mia Mingus, analizavusi „bjaurios mados“ fenomeną, yra pasakiusi, jog „šlykštumas – tai kelias į intymumą“.
Nejau tai tiesa, nejau mes viduje visi tokie „ugly ugly“?
Dismorfinės proporcijos, piktybiškas gracingumo nepaisymas, „oversize“ siluetai, skambiai politizuotos belytiškumo tendencijos – sudie, elegantiškasis Paryžiau! Sudie, svajingasis Milane! Lik sveikas, lūkesčių Niujorke!
Elegancija mirė! Ir niekas dėl to neliūdi. O aš bijau, kad nebeatrasime princo, savo bučiniu galinčio prikelti pasaulinę eleganciją naujam gyvenimui.
