Pastarąjį kartą Juškų šeimos kelionių sąraše atsidūrė šalis, kurioje nei Nerijus, nei Agnė dar nebuvo lankęsi. Portugalijos Algarvės regionas atostogoms, atrodo, tiko viskuo – šilta, bet ne per karšta, nuostabi gamta ir puikūs paplūdimiai.
Kiek gąsdino tik puspenktos valandos skrydis, bet sutuoktiniai nutarė – reikia bandyti. Ir nepasigailėjo – per abu skrydžius vaikai daug miegojo.
„Kiekvienais metais stengiamės kur nors išvykti per vyresnėlio gimtadienį. Tai dovana visiems mums. Pernai atostogavome Kerkyros saloje Graikijoje, o šiemet pasirinkome Algarvės regioną ir jo Atlanto vandenyno skalaujamas pakrantes su mintimi, kad kitą kartą Portugalijoje būtinai aplankysime ir Lisaboną. Be to, svajojame ir apie Madeiros salą“, – pasakojo Agnė.
Atostogas su mažais vaikais daugelis vadina sunkiu darbu, dirbamu ne namuose. Nerijus juokiasi, kad jiems poilsiauti tampa įmanoma dėl to, kad abu vaikai turi tikslų režimą – gulasi ir keliasi pagal grafiką, o būdraudami visada jaučiasi puikiai, kai šalia yra mama ir tėtis.
„Pasyvaus poilsio nemėgstame ne tik mes, bet ir vaikai – būti vienoje vietoje jiems gana greitai atsibosta. Net jei ir keliaujame su agentūra, o ne patys planuojamės kelionę, visada nuomojamės automobilį ir lekiame tyrinėti apylinkių, o ne drybsome prie viešbučio baseino. Žinoma, smagu ir prie jo, bet daugiausia – kelias dienas po keletą valandų.
Juokėmės, kad pats baisiausias dalykas mūsų kelionėje buvo „viskas įskaičiuota“ restorane. Mes priaugome svorio, nors cepelinų ir negavome! O vaikams, kai pasirinkimas per didelis, irgi nėra ką valgyti! Todėl keliaudami stengiamės imti pusryčius ir vakarienę – maisto ir taip būna per akis.
Net į viešbučio paplūdimį vaikus vežė spalvingas traukinukas – jau vien tai jiems tapo puikia pramoga.
Viešbutis buvo greta įspūdingų uolų Da Prainha paplūdimio, aplankėme ir greta įsikūrusius miestus Alvorą, Portimauną, Da Rocha paplūdimį.
Tad besikeičiančios vietos, vis nauji vaizdai, nuostabi gamta neleido nuobodžiauti ar būti irzliems ne tik mums, keliauninkams, bet ir mažiesiems“, – pasakojo Agnė.
Sutuoktinius nustebino nuostabūs gamtos vaizdai, kone tobuli laukiniai paplūdimiai, kalnai, uolos ir tai, kad viskas nenudailinta ir neišpuoselėta norint įsiteikti turistams.
Šeima išmaišė visą Algarvės regioną, aplankė Benagilio uolą, Šv.Vincento kyšulį su neįtikėtinai atrodančiu ant aukšto skardžio stovinčiu švyturiu.
„Keliaudami link Šv.Vincento kyšulio nepraleidome Lagoso miestelio ir greta esančių vaizdų – Da Batata paplūdimio. Nuosekliai susidarėme maršrutą, kad prisiderintume prie vaikų miego, valgymo laiko, taip pat aplankėme Sagresą ir nepatingėjome pakeliauti toliau kyšulio, iki Da Ponta Ruiva paplūdimio“, – įspūdžiais dalijosi Agnė.
Vieną dieną paskyrusi keliauti Atlanto vandenyno pakrante, šeima aplankė įspūdingiausius paplūdimius ir uolas. Nuo Dona Ana paplūdimio pėsčiomis patraukė iki vienų įspūdingiausių uolų Algarvėje – Ponta da Piedade. Visiems buvo labai įdomu savo akimis pamatyti čia susiformavusias akmens užuolaidas, uolų stulpus, arkas ir vartus, kurie sukuria nepaprastai gražius vaizdus.
„Jie – be žodžių, fantastika! Kalnai, aukštis man visada maloniai pakerta kojas, o kai šalia dar tyvuliuoja paplūdimiai, kokius matei tik atvirukuose... Tobula!“ – žavėjosi baleto šokėjas.
Išsinuomojusi automobilį šeima apkeliavo kone visą regioną – nuvyko į daugelį siūlomų lankytinų vietų. Dėl kai kurių objektų vairuoti Nerijui teko ne tik į stačius kalnus ar nuo didžiulių skardžių, bet ir kone bekelėmis.
„Kai kur man jau buvo nejauku dėl kelio, kuriuo važiuojame, tiksliau, kelio nebuvimo. Bet Nerijus užsispyręs, jei kelio gale turi būti gražus vaizdas – padarys viską, kad jį pamatytume, – juokėsi moteris. – Gerai, kad nors jam toks ekstremalus vairavimas patiko.“
Tarsi to būtų negana, automobilį palikusi aukštai ant uolų, šeima sumanė nusileisti į nuostabų paplūdimį apačioje ir čia praleisti kelias valandas. Pasikloję rankšluosčius prie pat vandens, kuriame dievina pliuškentis vaikai, jau po pusvalandžio jie turėjo kuo skubiau čiupti savo mantą ir trauktis uolų link – vandenynas po pietų pradėjo kilti, stipriai banguoti.
„Visai nepagalvojome apie potvynius ir atoslūgius! Net nusistebėjome, kodėl kiti žmonės prilipę prie pat uolų, o ne palei vandenį – juk prie uolų pavojinga, gali koks akmuo nukristi. O, pasirodo, neišmanėliai čia buvome mes“, – juokėsi baleto meistras.
Be to, nedaug trūko, kad visa šeima būtų likusi Portugalijoje ilgesniam laikui. Mat paskutinę atostogų dieną, prieš skrydį namo, jie sumanė greitai automobiliu nulėkti į netoliese veikusią smėlio parodą. Nė vieną dieną prieš tai jie nematė jokių automobilių spūsčių, tad visiškai nesijaudino, kad pavėluos į lėktuvą.
Tačiau vos įsėdusi į mašiną grįžti į viešbutį šeima atsidūrė didžiuliame kamštyje. Kur tik suko, visur tądien stovėjo eilės automobilių!
„Pasirodo, kol mes sukiojomės spūstyse, autobusas, turėjęs mus vežti į oro uostą, jau buvo atvykęs į viešbutį mūsų paimti, o neradęs laukiančių išvažiavo! Tikrai gavome nemenkai adrenalino! Ačiū Dievui, lietuviai vairuotojo paprašė grįžti, nes matė, kad mes tikrai gyvename tame viešbutyje“, – kelionės nuotykius prisiminė baleto šokėjas.
