Sėkmės lydima verslininkė visada žino, jog sūnus už ją mūru stos, padės, patars, užjaus ir kartu džiaugsis taip, kad skambės visi namai, ir šeimos šūkį „Mes galim!“ sušuks vienu metu, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
„Manau, jog toks artimas ir glaudus mano ir sūnaus Roko ryšys susiklostė dėl to, kad auginau jį viena.
Be abejo, gyvenime buvo visokių laikų ir juos išgyvenome kartu.
T.Bauro nuotr.
Liūdėdami, džiaugdamiesi, mokydamiesi, padėdami sau ir kitiems, dalydamiesi. Rokas žino: visada esu ir būsiu šalia.
Manau, kad ir mamai, ir sūnui didžiausia laimė yra būti draugais.
O mes esame geriausi draugai, neskaitant mano mamos“, – sakė G.Markovičienė.
Ponia Gitana – reta renginių viešnia, nors kvietimų į juos sulaukia dažnai.
T.Bauro nuotr.
Neretai šalia jos pozuoja sūnus, kuris mamą lydi tik į tam tikrus priėmimus.
„Tai yra mūsų laikas, mūsų šeimos valandos. Mano visas gyvenimas yra darbas, su sūnumi gal mažokai laiko praleidžiame kartu.
Tarp buvimo kartu yra ir mano darbo reikalai, ir priėmimai ar vakarėliai.
Į renginius Roką kviečiuosi ne tik dėl to, kad palaikytų man jaukią kompaniją, bet ir stebėtų visumą, mokytųsi bendrauti, vertinti.
V.Skaraičio nuotr.
Noriu, kad jis matytų skirtingus gyvenimo etapus ir gebėtų atsirinkti.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus mados dizainerio Juozo Statkevičiaus šou mes pirmą kartą apsilankėme drauge.
Šiemet jis jau pats paklausė: „Mama, o mes eisime?“
Renginiai Rokui nėra privalomoji programa, juk ten ne visada būna smagu, bet tai, kaip sakiau, yra mūsų abiejų laikas.
V.Skaraičio nuotr.
Atsirenku, į kuriuos renginius eiti, – aš paprasčiausiai neturiu visiems laiko.
Pati stoviu prie pagrindinių dviejų verslų vairo, man patinka dirbti ir patinka tai, ką darau.
Gerbdama partnerius apsilankau jų rengiamose šventėse, juk iš dalies jie man padeda kurti verslą“, – pasakojo G.Markovičienė.
Moteris atvira – jeigu atsitiktų taip, kad tai būtų neišvengiama, sūnus perimtų jos verslą, bet Rokas turi savų planų.
„Žiniasklaidos verslas ne tik labai įdomus, kūrybiškas, bet ir labai sudėtingas, sunkiai prognozuojamas.
Rokas turi savo viziją, ką jis nori veikti gyvenime.
Jo svajonė yra valdyti restoraną, jis nori būti virtuvės šefu.
Dabar savo patiekalais jis džiugina šeimą – man maisto gaminimas yra privalomas, o Rokas tai daro iš malonumo.
J.Stacevičiaus nuotr.
Jis ne tik dalyvauja maisto gaminimo konkursuose, bet ir laimi juose.
Dažnai skambina man iš Kauno ir ragina paskubėti: puodai jau verda.
Nežinau, iš ko jis tai paveldėjo, bet jis gamina fantastiškai.
Esu jam sakiusi, kad apie restoraną galės galvoti tuomet, kai baigs studijas, o kitąmet jis bus jau ketvirto kurso studentas.
Susiję straipsniai
Taigi svajonės išsipildymas – ne už kalnų“, – džiaugėsi Gitana.