Dainininkas džiaugėsi, kad pirmieji metai santuokoje buvo tokie, apie kokius jis svajojo prieš daugelį metų.
„Aš labai seniai beprotiškai norėjau šeimos ir ieškojau moters, su kuria noriu kurti savo gyvenimą.
Nors drauge esame daugiau nei pustrečių metų, o santuokoje – metus, džiaugiuosi, kad per šį laiką kartu nuveikėme tiek daug.
Kiek abu kalbame, negalime patikėti, kad per tokį trumpą laiką esame tiek daug patyrę ir išgyvenę.
Pirmieji metai mums buvo kupini gerų emocijų. Buvo ypatingi viskuo, nes jie buvo pirmieji“, – su šypsena pasakojo J.Butnorius.
Pasiteiravus, ar per pirmuosius santuokos metus dainininkas pastebėjo iki tol nepažintų Gražinos savybių, jis atsakė:
„Nuo pirmų akimirkų, kai pradėjome būti kartu, mes vienas kitam pasirodėme tokie, kokie esame. Niekuomet nieko nevaidinome.
Pirmieji metai svarbūs tiems, kurie iš pradžių stengėsi rodyti tik gerąją savo pusę, o po to pasirodė, kokie yra iš tiesų.
Pas mus taip nebuvo, nes nuo pirmų dienų nebijojome vienas kitam pasirodyti paprasti, buvome natūralūs, atsidavę“, – laimingos santuokos receptą atskleidė Juozas.
Jis ne iš tų, kurie gėles dovanoja tik esant progai, žmoną stengiasi lepinti dažniau, todėl popierinių vestuvių sukakties per daug nesureikšmino.
„Tai tik skaičius, sukaktis. Mes su Gražina įpratę švęsti kiekvieną dieną. Kartu būdami esame be proto laimingi. Šią progą paminėjome paprastai – su vaikais, sultimis, nes alkoholio nevartojame, ir tortu. Žinoma, jei ne karantinas, galbūt būtume kur nors išvykę“, – kalbėjo J.Butnorius.
