– Kas jus įkvepia gyventi?
– Kelionės. Jos įkvepia kurti, dirbti, siekti užsibrėžtų tikslų. O gyventi įkvepia meilė šeimai. (Šypsosi.)
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Originalumu ir talentais, geru humoro jausmu. Jei vyksta diskusija, argumentuoti ir protingi teiginiai niekada neliks nepastebėti.
– Koks patinka patiekalas?
– Esu tikra „foodie“. Dievinu maistą, kuris pirmiausia yra meno kūrinys, tuomet pramoga ir tik po to džiaugsmas skrandžiui ir akims. Keliaudama nepraleidžiu progos apsilankyti „Michelin“ žvaigždute įvertintuose restoranuose arba tuose, kurie labai gerai įvertinti tiesiog maisto kritikų. Iš paprastų kasdienių patiekalų išskirčiau picą ir salotas. Jas galėčiau valgyti kone kasdien.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Esu labai jautri kvapams, todėl daugybę metų lieku ištikima vos keliems aromatams ir nemėgstu eksperimentuoti. O šiaip dievinu pievų ir gėlių kvapus, kurie stipriai pasklinda po lietaus. Pavasarį ir ankstyvą vasarą eidama pro bijūnus, alyvas ar rožes visuomet sustoju akimirkai pasidžiaugti jų skleidžiamu aromatu.
– Geriausia gauta dovana?
– Broliukas. Kai man buvo 19 metų, tėvelis ir mamytė nusprendė susilaukti pagranduko, gimė Ugnius.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Vaikystėje vasaras su tėvais leisdavome keliaudami kemperiu aplink Europą.
Atsimenu, kai atsidūriau Kroatijoje esančiame Plitvicos nacionaliniame parke, įsivaizdavau, kad būtent taip ir atrodo rojus. (Šypsosi.) Tie smaragdo spalvos kriokliai ir ryškiai raudonos didžiulės žuvys, nebijančios žmogaus, yra kažkas nepaprasto.
Prabėgo dvidešimt metų, daug pasaulio pamačiau, būtų įdomu sugrįžti ir pažiūrėti, ar vis dar taip pat atrodytų.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Diena praranda prasmę po audringo vakarėlio. Dėl to pastaruosius keletą metų beveik nebevartoju alkoholio. Paprasčiausiai gaila kitos dienos. Net jei neskauda galvos, vis tiek jautiesi apatiškas, vangus, dingsta įkvėpimas.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Keliaudama, leisdama laiką su šeima, užsiimdama jėgos aitvarų ar snieglenčių sportu, žaisdama tenisą, žiūrėdama gerą filmą.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Darbas su savimi. Stengiuosi į visas situacijas žvelgti šaltu protu ir racionaliais argumentais įtikinu save, kad neigiamos emocijos ėda mane iš vidaus ir tai kenkia tik man vienai. Padedu sau suprasti, kad laimės būsena yra kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.
– Blogiausias įprotis?
– Persivalgyti. Persivalgydama pajuntu kažkokią keistą ramybę ir jaukumą.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Kuo daugiau naujų kalbų.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Angeliną Jolie. Žaviuosi jos humanitarine veikla ir su amžiumi neblėstančiu grožiu. Žmonės – kaip knygos, gal net vertingesni kai kuriais atvejais. Atsidūrusi šalia sėkmės lydimų, įkvepiančių žmonių jaučiu, kad iš jų išmokstu labai daug net per trumpą laiką.
– Geriausias ir blogiausias jūsų pasimatymas?
– Blogiausias pasimatymas buvo su australu. Pamenu, kai dėl ypač stipraus akcento beveik nieko nesupratau, ką jis šneka. (Šypsosi.) Norėjau bėgti iš restorano kuo greičiau.
Geriausias pasimatymas buvo su Dima Balyje, tai buvo mano gimtadienio vakarienė. Jis labai romantiškas. Link staliuko ant jūros kranto vedė žvakių ir žiedlapių takas. Keturi mus aptarnavę padavėjai ir restorano administratorius pasveikino lietuviškai (skaitydami tekstą iš lapelio) – buvo labai juokinga. (Šypsosi.)
Meniu buvo specialiai mums paruoštas, viskas vegetariška, iš mano mėgstamiausių ingredientų. Grojo gyva muzika. visą vakarą prie mūsų staliuko leidosi saulė. Buvo tikra pasaka ir ji truko visą savaitę. Toks buvo mano praėjęs gimtadienis, kurį švenčiau net 5 dienas – nuo ryto iki vakaro. Kur tik eidavome, visi dainuodavo „Happy Birthday“. Buvo ir juokinga, ir smagu.
– Jei nebūtumėte ta, kuo esate, kuo norėtumėte tapti?
– Niekada apie tai negalvoju.
– Drąsiausias sprendimas?
– Pradėti kurti autorinę laidą didžiausiame šalies kanale neturint pakankamai lėšų, žinių ir patirties.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Dalyvavimas ir pergalė projekte „Šokiai ant ledo“. Kiekviena diena buvo nuotykis, daug kūrybos bei adrenalino ir savo galimybių ribos peržengimas.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Vandens, sūrio ir daržovių.
– Mėgstamiausias posakis?
– Paleisk. Taip sakau sau ir kitiems, kai per daug apsikrauna dalykais, kurių negali pakeisti.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Dėl to, kad esu geras žmogus. Taip pat dėl to, kad stengiuosi po savęs palikti gražesnį pasaulį. Į tai įeina humanitarinė veikla, aplinkosaugos projektai, televizijos laida.
Be to, esu perfekcionistė – jei ką nors darau, tai tik kaip galiu geriausiai.
Susiję straipsniai
Tai įrodžiau kartu su olimpiniu čiuožėju Andrejumi Rogonovu laimėdama ledo šokių projektą.