– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pirmiausia tai vaikai, nes esu mama su stažu. Juk mano sūnui – jau 21-eri. Atsakomybė už vaikus – mano gyvenimo variklis.
O jei pažvelgtume egoistiškiau, tai įkvepia gamta, draugai, mėgstama veikla ir saviraiška.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Geru humoro jausmu arba unikalumu, kūrybiškumu. Visada pastebiu linksmus žmones. O vyrams atkreipti mano dėmesį dabar būtų labai sunku. (Juokiasi.)
– Koks patinka patiekalas?
– Ledai. Jų skoniai keičiasi, bet silpnybė ledams išlieka daugelį metų. Prieš keletą metų praradau močiutę, tai dabar viskas, ką ji gamindavo, yra skaniausia – šviežių žirnių košė ir pyragėliai su obuoliais.
– Mėgstamiausias aromatas?
– Levandų. Aš senstu. (Juokiasi.)
– Geriausia gauta dovana?
– Iš sakralinių – tai močiutės meilė man ir mano vaikai bei jų meilė man ir tai, kaip aš juos myliu, nes daugiau taip nieko nemylėsiu. O ne iš tokių dvasingų dalykų – mamos dovanoti papuošalai, nors juos dažniausiai pametu. Vis dėlto geriausias dovanas pasidovanoju sau pati. Kad ir svajonių automobilis „Fiat 500“.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... ten, kur mano brangiausi žmonės. Vieta nėra svarbu. Rojų sugebu susikurti pati. Jei tektų, ir bunkeryje karo atveju jį susikurčiau. Svarbu, kad jame būtų sveiki ir laimingi mano brangiausieji.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be saviraiškos, o tomis dienomis, kai nenoriu nieko daryti, man kaip oras svarbus kad ir dozuotas laikas sau.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Geriausiai namuose, nes esu gimusi po Vėžio ženklu, tai reiškia, kad esu tikra namisėda. O namuose visada moku susikurti jaukią aplinką – pasitelkusi žvakes ir aromatus. Atsipalaiduoju tvarkydama namus. Į senatvę darausi tikra pedantė. Pailsėti padeda ir geras filmas, kad ir daugybę kartų matytas.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Jų mano gyvenime dabar netrūksta. Per karantiną kaip niekada pajutau, kad esu vieniša mama. Pagalbos neturiu, tad nuo sunkumų net trūkčiojo viena akis. O kovoti padeda draugės ir... vienatvė. Kartais darbas, o jeigu liūdesys gilus, klaupiuosi ir ilgai šveičiu grindis.
– Blogiausias įprotis?
– Neturiu jokių kitų blogų įpročių, tik potraukį prie cukraus, tad saldumynai – blogiausias mano įprotis. Dar – hiperaktyvumas.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Daug ko. Perprasti internetinį gyvenimą, kurio vis labiau reikia dėl verslo. Žadu lankyti specialius kursus. Turiu įsigijusi daug knygų, iš kurių taip pat visko naujo sužinosiu. O šiaip kaip moteriškė moku per daug darbų. Štai ir dabar prieš mūsų pokalbį pati išklijavau plyteles. (Juokiasi.)
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Anglijos karalienę. Man ji labai patinka. Vyrų sąrašas būtų ilgas – ir George’ą Clooney, ir Keanu Reevesą... Dar smagu būtų pasimatyti su Whoopi Goldberg.
– Geriausias ir blogiausias jūsų pasimatymas?
– Blogiausias buvo, kai pas draugę pasikviečiau kandidatą į savo širdį. Vakarienei valgėme maltinukus su grybų padažu. Jis lydėjo mane namo, galvoje sukosi mintis pakviesti jį į svečius, bet pakeliui jam susuko pilvą. Ėjome pro krūmus, jis raitosi, muistosi ir staiga sako: „Su maistu buvo kažkas ne taip, tai aš bėgu į krūmus nusitriest.“
Man buvo taip nejauku dėl jo parinkto žodžio, kad, vos tik nuėjo į krūmus, aš nuskuodžiau namo.
Galvojau, kad tik nebūčiau pasakiusi, jog gyvenu penktame aukšte. Net šliures, puoštas karoliukais, pamečiau. Vėliau teko grįžti pasiimti. Tai buvo košmariškiausias mano pasimatymas.
O gerų buvo daug. Kadaise stengėsi vyrai dėl manęs. Ir į Emyratus skraidino, bet tai nebuvo mane labai sužavėjęs vyras, todėl pasimatymas įsiminė, bet nebuvo geriausias.
Kur kas labiau į širdį įstrigo iškyla jaukioje Kauno vietoje. Gal dėl to, kad tas žmogus man labai patiko. Nebrangus vynas, sūris, dovanų gautas akmenėlis iš kelionės po kalnus. Tai buvo labai romantiška ir jauku.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Daug variantų: galėčiau dirbti statybos įmonėje, gal tai dar neprarastas dalykas. (Juokiasi.) Gaila, kad jau iš manęs nebebus gydytojos. Bet gal tapsiu kirpėja, nes tam tikrai esu gabi.
– Drąsiausias sprendimas?
– Būnant dvidešimties ryžtis išsaugoti vaiką ir gimdyti. Viskas griuvo aplink. Mane vertė tekėti. Nusprendžiau išsaugoti kūdikį ir pagimdžiau nuostabų sūnų. Tai buvo sunkiausias ir kartu drąsiausias mano gyvenimo sprendimas. Niekada daugiau nebuvo taip baisu, kaip tada.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Jų buvo labai daug, nes pati esu žmogus nuotykis, todėl jų tikrai netrūko. Dažniausiai nuotykiais vadinu netikėtai sutiktus fantastiškus žmones. Per tris dienas sutikau skristi į pasimatymą Dubajuje. Arba su drauge netikėtai išvykome į Romą ir sutikome pasaulinio garso muzikantus, kurie kelionėje tapo mūsų gidais. Paryžiuje buvome apvogtos, bet, užuot grįžusios namo, su drauge be pinigų tęsėme kelionę. Kai sūnus paaugo, mano gyvenime buvo tikras nuotykių etapas iki dukros Sofijos gimimo.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Kefyro! Jo visada bus.
– Mėgstamiausias posakis?
– Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Bet aš tą posakį vartoju kitaip – kiekviename šūde yra gabalėlis aukso ir tam, kad jį ištrauktum, tenka išsipurvinti rankas.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Filmas „Puikybė ir prietarai“, o kai norisi paverkti – „Maskva netiki ašaromis“, „Tarnybinis romanas“. Knyga – Paulo Coelho „Alchemikas“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Savo pačios pagamintą.
– Meilė – tai...
(Atsidūsta.) ... kai nekyla klausimų, ar tai tikrai yra meilė. Meilė – tai liga. (Šypsosi.)
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Tie, kurie mane pažįsta, žino kitokią nei scenoje. Dažniausiai esu linksma ir kalbanti su keistu akcentu, daug kas mano, kad žemaitišku, bet jis nėra žemaitiškas. O šiaip visi prisimena kaip amžinai ką nors remontuojančią – tiek namie, tiek gyvenime. Dar kaip nemėgstančią gaminti. Tai darau tik iš reikalo. Jei būtų mano išlydėjimas į paskutinę kelionę, norėčiau, kad sakytų: tai buvo linksma moteris.
Šiaip man tikrai nerūpi kitų nuomonė apie mane.
