Erika Purauskytė savo sode su draugėmis atšventė jubiliejų: pakvietė ir profesionalią būrėją

Todėl artimiausių moterų kompaniją ji pakvietė į savo sodą, kur netrūko nei pokalbių, nei jaukių linksmybių, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

Rugpjūčio 21-ąją Erikai suėjo 40 metų.

Anksčiau gimtadienius švęsdavusi įspūdingai, net keletą jų sutikusi Ibisos saloje Viduržemio jūroje, šiemet renginių organizatorė nusprendė susikurti jaukią ir ramią šventę savo vasarnamyje netoli sostinės.

„Pastaruoju metu vis dažniau pagaunu save svajojančią apie ramybę ir tikrumą, tikrus dalykus iš širdies, o ne blizgučius ar madingus dalykus.

Todėl ir savo gimtadieniui norėjau ne aukštakulnių, suknelių ir siautulingo vakarėlio madingoje vietoje, o tik pačių artimiausių man žmonių ir jaukios, savos aplinkos.

Mano sodas puikiai tam tiko! Juolab kad dar spėjome pasimėgauti ir paskutinėmis šiltomis lietuviškos vasaros dienomis“, – pasakojo E.Purauskytė.

Į šventę ji pakvietė brangiausias drauges iš įvairių savo gyvenimo etapų – tik tas, kurios buvo, yra ir bus svarbios, kurios paliko pėdsaką jos gyvenime kadaise ar visai neseniai.

„Viską jau parodžiau ir įrodžiau, dabar noriu šalia tų, kurios pažįsta mane kaip nuluptą, yra nuoširdžios, tiki ir pasitiki. Susirinko, kaip juokiausi, visos mano gyvenimo moterys.

Kodėl vakarėlyje nebuvo vyrų? Aš labai tikiu moteriška draugyste, ji, manau, svarbi kiekvienai moteriai. Ir istoriškai, ir religiškai taip susiklostė, kad į svarbiausius gyvenimo etapus moteris palydi jos lyties atstovės.

Norėjau, kad mane į 40-metį palydėtų būtent šios draugės. Troškau, kad mes visos būtume kartu, sau, o ne antrosioms pusėms. Nenoriu tviskėti, apsimesti, vaidinti – noriu tikrumo. Todėl mūsų basų ir nuoširdžių vakarėlis gamtoje buvo tai, apie ką svajojau. Visos kartu čia ir dabar kūrėme sau ir viena kitai šventę“, – kalbėjo jubiliatė.

Erika džiaugiasi, kad šventės metu puikiai pavyko atsipalaiduoti ir nesukti galvos dėl maisto, suknelės ar rūpintis, kuo užimti viešnias.

Moterys tiesiog buvo kartu ir džiaugėsi tuo buvimu. Visos kartu dengė stalą, pačios apsitarnavo ir niekam nereikėjo sukti galvos, kas ką pagalvos, – juk čia jos visos buvo tikros.

Tokį darnos ir bendrystės jausmą, pagalbą viena kitai Erika ir vadina didžiausia gimtadienio dovana.

Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais dovanų sukaktuvininkė prašė ne daiktų, o įspūdžių ir laiko kartu.

Ji džiaugiasi gavusi skrydį parasparniu su drauge, naminį tortą, kurį jos įmonės klientė atvežė tiesiai į namus, kaljaną, batutą, kad ne tik turėtų laisvo laiko, kol dukros jame šokinėja, bet ir šokinėtų pati.

„Daiktų mes galime nusipirkti, o man svarbiausia ryšys ir laikas kartu. Kasdienybėje lekiame, neprisiruošiame, atidėliojame. O gavę dovaną – laiką kartu – susiplanuojame jį taip, kad ta dovana neliktų nepanaudota. Dievinu tokias dovanas!“ – kalbėjo E.Purauskytė.

Nepaliko be dovanų draugių ir sukaktuvininkė – čia pat, šventėje, buvo surengta profesionali žinomo fotografo Dariaus Kučio fotosesija, ir kiekviena viešnia gavo po savo portretą gamtoje. Be to, visos turės ir smagių šventės fotografijų.

Fotografas padovanojo ir pačiai Erikai netikėtą dovaną – atkartojo fotografiją, darytą prieš 11 metų toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku – per gimtadienį. Dar viena įdomi Erikos dovana visoms – į jubiliejų atvykusi profesionali būrėja Miralda.

„Į ne vieną savo organizuotą renginį, be kitų pramogų, esu kvietusi ir būrėjas. Prie jų visada nutįsdavo pati didžiausia eilė!

Juk daugeliui smalsu sužinoti, kas laukia ateityje, kad ir dėl smagumo, nuotykio patyrimo, nors patys ir neprisiruoštų nueiti savarankiškai ir rimtai išsiburti. Tad pamaniau, kad moterų kompanijoje tokia pramoga bus labai smagi. Taip ir nutiko!

Miralda, mūsų šventei pritaikiusi savo sukurtą mergvakarių formatą, būrė iš nuotraukų ir Taro kortomis, runomis – buvo neįtikėtinai įdomu, visos kartu ir kiekviena atskirai ilgai jos nepaleidome iš šventės“, – pasakojo Erika.

Ko moteris palinkėjo sau? Erika atvira – kaip ir kasmet, pūsdama žvakutes ant torto ji sugalvoja norą.

Šiais metais jis buvo itin paprastas – vidinės ramybės ir tikrumo, nuoširdaus džiaugsmo ir lengvumo. Kad viskas būtų taip, kaip yra dabar, – gera širdyje.