Valstybėje, kurioje Vladimiro Lenino skulptūra kone tokia pat dažna kaip pas mus plevėsuojantis Vytis, garsiai šnekėti apie politiką nepatartina. Bet juk slapta pajuokauti niekas nedraudžia. Tad baltarusiai patyliukais, užsidarę duris ir langus, juokiasi, kad tuomet, kai prezidentas atvyksta į savo paauksuotąją rezidenciją, gatvėje sustabdomas eismas.
Kitas paplitęs juokelis susijęs su A.Lukašenkos patriotiškumu – sakoma, kad Baltarusijos prezidentas nemoka baltarusių kalbos. Kartais pajuokaujama ir apie politiko žmoną Galiną.
Pasak anekdoto, paklausta, kodėl ji pasiliko Mogiliavo rajone ir neišvyko kartu su vyru į Minską, ji atsakė: „Savo vyrą pažįstu labai gerai. Jis niekuomet nepasiliko viename darbe ilgiau nei dvejus metus.“
Dveji metai virto 26-eriais, tačiau G.Lukašenko gyvenime nelabai kas pasikeitė. Tiksliau – mažai kas, apie ką būtų galima kalbėti viešai. Ji – vis dar teisėta A.Lukašenkos žmona, dviejų sūnų – Viktoro (44 m.) ir Dmitrijaus (40 m.) – motina.
A.Lukašenka turi ir trečią sūnų Nikolajų (15 m.). Kalbama, kad jo politikas susilaukė su buvusia asmenine gydytoja Irina Abelskaja. Žinoma, yra ir kita versija, kurios be humoro priimti neįmanoma. Prezidentas yra sakęs, kad Nikolajus, it koks Jėzus, buvo siųstas paties Dievo.
Galina ir Aliaksandras aukso žiedus sumainė 1975-aisiais, jie susipažino mokyklos suole, kartu mokėsi Mogiliavo pedagoginiame institute. Kai A.Lukašenkos politinė karjera sparčiai šoktelėjo į viršų, jis išvyko į Minską, o Galina liko provincijoje.
Manoma, jog pastarąjį kartą Galina ir Aliaksandras kartu matyti 1994-aisiais vizito į Izraelį metu. Per daugelį metų spaudoje buvo paviešinta nedaug jos interviu.
A.Lukašenkos ir jo šeimos vaizdavimas Baltarusijos žiniasklaidoje vertas ilgesnių diskusijų. Pasak ekspertų, kurdamas savo įvaizdį Baltarusijos prezidentas rodo patriarchalinės šeimos pavyzdį.
Viešumoje matomi visi trys politiko sūnūs, bet pirmoji šalies ponia, kaip ir Nikolajaus motina, faktiškai tarsi neegzistuoja. Retkarčiais spaudoje nupiešiamas Galinos, atsidavusios žmonos ir rūpestingos motinos, portretas – kitokio patriarchate net negalėtų būti.
2005-aisiais laikraštyje „Komsomolskaja pravda v Belarusi“ pasirodžiusiame straipsnyje rašoma, kad Galina tėvų buvo labai griežtai auklėjama, buvo puiki studentė, susituokusi su A.Lukašenka visą savo laiką skyrė šeimai.
„Saša buvo toks gražus, daug merginų buvo jį įsimylėjusios, man sakė, kad gavau patį geriausią vaikiną. Gyvenome kukliai, bet pinigų knygoms niekuomet negailėjome. Saša daug skaitė, taigi skaičiau ir aš.
Kad pamatytų mane, jis nueidavo po keturis kilometrus pirmyn ir atgal, nesvarbu, koks būtų oras. Vėliau jis įstojo į institutą, po metų ir aš ten pradėjau studijuoti. Susituokėme, kai baigiau tris kursus, o jis rankose jau turėjo diplomą“, – apie pažintį su vyru prieš penkiolika metų pasakojo G.Lukašenko.
Tame pačiame interviu ji tvirtino, kad jų šeimoje vyras turi paskutinį žodį, tačiau didžiausia atsakomybė jai tenka tada, kai sprendžiamos ne tokios įpareigojančios, su namų ruoša susijusios problemos.
Bet, anot Galinos, net ir A.Lukašenka gali nustumti karjerą į šalį, kai kalbama apie vaiko sveikatą: „Iš pradžių buvo sunku, bet visko pakako. Išsikraustėme į Mogiliavą, išsinuomojome butą. Sašai gerai sekėsi darbe, aš įsidarbinau mokykloje. Išdirbau tik tris dienas, ir prasidėjo problemos.
Vitia pasigavo visas įmanomas infekcijas. Ligoninėse su juo praleidau metus. Gerai, kad sutikome gerą gydytoją. Jis patarė mums išsikraustyti į kaimą, apsigyventi mediniame name. Taip ir padarėme. Aš įsidarbinau darželyje, turėjau pamiršti mokyklą. Saša irgi nebegalvojo apie karjerą, saugojome savo sūnų.“
Vitia – vyriausias sūnus Viktoras – praėjusių metų spalį tapo nacionalinio saugumo patarėju, ir tai tik dar vienas paaukštinimas spalvingoje Viktoro pareigybių puokštėje.
Vis dėlto, britų žurnalisto, dirbusio užsienio korespondentu Maskvoje ir Vašingtone, Peterio Hitchenso nuomone, Lukašenkų šeimos gėlės žydi ne tokiomis spalvomis, kaip atrodo. Jo žodžiais, Aliaksandro iniciatyva Viktoras viešumoje dažnai tampa tiesiog „nenaudingu silpnaregiu, kuris netrukus taps dar silpnesnis, o Dmitrijus, kuris nuo 2005 m. eina respublikinio valstybinio visuomeninio susivienijimo Prezidentinio sporto klubo centro tarybos pirmininko pareigas, – tiesiog „nesvarbus“.
Daugiausia dėmesio prezidentas dabar skiria pagrandukui. Jeigu Aliaksandras išvyksta iš namų su svarbiais politiniais reikalais, Nikolajus žengia iš paskos. Jeigu viešumoje politikas pasirodo su automatu, ginklo iš rankų nepaleidžia ir paauglys. O prezidentas tik juokiasi. Esą smalsus vaikinas pats nori drauge su juo visur važiuoti.
Mintims nespėjus pernelyg nuklysti po visus tuos egzotiškus kraštus, kuriuos Nikolajus entuziastingai lanko įsikibęs tėvui į parankę, grįžkime į kaimą Šklovo rajone.
Prezidentienės interviu rašoma, jog ji gyvena tokį pat gyvenimą kaip ir daugelis baltarusių: moteris dirba, eina apsipirkti, rūpinasi namais. Ji niekuomet nebuvo išvykusi už gimtosios Baltarusijos ribų, o ir niekur kitur ji, kaip teigiama, nenori išvykti – užtenka per atostogas aplankyti vyrą, vaikus bei anūkus ir apsisukus grįžti į gimtąjį kaimą.
Jeigu taip gyvena net prezidento žmona, kodėl kitų vyrų žmonos turėtų norėti daugiau?
„Aš pati pasirinkau tokį gyvenimą. Žinoma, kai vaikai užaugo, namie pasidarė šiek tiek liūdna, tačiau tai man netrukdo. Daug skaitau, mėgstu vaikščioti po mišką. Labai pavargstu darbe. Kartais net taip pavargstu, kad negaliu užmigti. O kai apsilankau Minske, vaikštau į teatrus, koncertus. Ačiū Dievui, niekas manęs neatpažįsta“, – sakė Galina, tuomet dirbusi regiono reabilitacijos ir sanatorinio gydymo reikalų vyriausiąja specialiste.
Daug dėmesio Galinai neskiria ir opozicinė Baltarusijos žiniasklaida. Ji tik dažnai pabrėžia faktą, jog Aliaksandro ir Galinos santuoka nebeegzistuoja, nors viešumoje prezidentas yra teigęs, kad „išsiskirti nemato jokios priežasties“.
Apskritai ekspertai mano, kad Galina turėtų būti vadinama ne pirmąja Baltarusijos ponia, o tiesiog prezidento žmona, nes jokio politinio vaidmens neatlieka. Matyt, Tautos Tėvas, pats augęs tik su motina, savo garbingu vaidmeniu su jokia moterimi dalintis nenori. Na, nebent su uošve. Apie anapilin iškeliavusią Galinos motiną Jeleną Želnerovič, kuri buvo jo mokyklos direktoriaus pavaduotoja, A.Lukašenka yra sakęs: „Jei ne ji, niekada nebūčiau tapęs prezidentu.“
Tikėtina, kad G.Lukašenko yra ekonomiškai nepriklausoma nuo vyro. Rusijos naujienų agentūros TASS duomenimis, 2019-aisiais ji uždirbo 1943 eurus. Moters pajamas sudaro pensija ir dividendai už turimas Šklovo sviesto gamyklos akcijas.
Taip pat nurodoma, kad moteris savo vardu turi namą ir namo dalį. Tuo metu A.Lukašenka oficialiai neturi jokios nuosavybės, nors apie jo šimtamilijoninius turtus, slepiamus užsienyje, sklando jau nebe legendos, o žongliruojama faktais. Bet oficialiai praėjusiais metais jis uždirbo tik kiek daugiau nei 41 tūkst. eurų.
Ar gali būti, kad A.Lukašenka pinigus investuoja į kitas moteris? Baltarusijos prezidentas dažnai matomas gražuolių, kurios, akivaizdu, irgi žino savo vertę, draugijoje. Daug jo kelyje atsiduriančių moterų padaro svaiginamą karjerą. Teigiama, kad Nikolajaus motina I.Abelskaja prieš tapdama asmenine prezidento gydytoja turėjo kuklią darbo patirtį.
Nors dabar moters asmeninio gyvenimo detalės lieka paslaptyje, žinoma, kad 2001 m. ji gavo aukščiausią gydytojo radiologo kvalifikacinę kategoriją ir tapo prezidento administracijos Respublikinio klinikinės medicinos centro vyriausiąja gydytoja.
A.Lukašenka ir toliau išlaikė meilę uošvėms: kone tuo pat metu Irinos motina tapo sveikatos apsaugos viceministre, o po metų – ir ministre.
Naujausioji arba bent jau plačiausiai šiuo metu aprašyta prezidento simpatija – 23-ejų grožio karalienė Marija Vasilevič. Prezidento pašonėje modelis pradėjo rodytis 2018-ųjų gegužę, kai laimėjo Mis Baltarusijos karūną.
Kartu su Baltarusijos vadovu ji domėjosi sportu, menu: stebėjo ledo ritulio rungtynes, dalyvavo meno festivaliuose, pasaulio futbolo čempionate Maskvoje. Tikėtina, kad Marijos žinios prezidentui paliko didžiulį įspūdį: dabar ji – jauniausia šalies istorijoje parlamento deputatė, taip pat gavusi apdovanojimą už „ypatingą indėlį į kultūrą ir labdaringą veiklą“.
Opozicijos aktyvisto Pavelo Severineco žodžiais, „Lukašenka į vadinamąjį seimą galėtų paskirti ir arklius iš savo fermos, nesakyti nieko savo mergaitėms iš asmeninio eskorto serviso“. Arba bent jau tikrai nesulaukti jokių priekaištų iš Šklovo rajono.
„Ar jūs mylite savo vyrą?“ – G.Lukašenko paklausė žurnalistas 2005-aisiais. „Žinoma“, – atsakė ji.
