– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pats gyvenimas. Neplanuoti susitikimai su draugais. Pasaulio matymo kampą keičiantys pokalbiai. Skanus maistas. Geras seksas. Sėkmė ten, kur savimi netikėjai.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Papildomas žingsnis. Nesvarbu, ar tai būtų dama su skrybėle, ar benamis su kreizi sportbačiais, kasdienei vakarienei padekoruotas stalas, meilės raštelis, padėkos žinutė, komplimentas iš nepažįstamojo ar mandagumas kelyje.
Mane džiugina tie, kurie stengiasi, kad kasdienybė būtų gražesnė.
– Koks patinka patiekalas?
– Makaronai. Tikiu, kad praėjusiame gyvenime gyvenau Venecijoje ir valgiau daug „spaghetti vongole“!
– Mėgstamiausias kvapas?
– Ką tik nupjautos žolės. Šviežio prakaito. Pirmosios šalnos. Rasotų rožių. Mano šuns pėdų. Plaukų, kai grįžti nuo jūros.
– Geriausia gauta dovana?
– Draugių padovanotas mergvakaris Londone.
Kadangi laukiausi, pramogos buvo pritaikytos: aplankėme daugybę muziejų, Alexanderio McQueeno parodą ir ne vieną nuostabų restoraną.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... jis ten, kur niekas neskuba ir nesistengia niekam padaryti įspūdžio.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be kūrybos. Ar tai būtų mano parašytas tekstas, ar skani sriuba, ar geras juokelis, rytą pradžiuginęs surūgusią dukrą.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Kalbėdamasi. Man patinka diskutuoti įvairiausiais klausimais, paleisti savo smegenis ir su vyru Povilu, juokiantis iki ašarų, sugalvoti keisčiausių istorijų ar absurdiškiausių gyvenimo ir filmų scenarijų.
O jei tai darome vaikščiodami miške, derinys išvis tobulas.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Leidžiu sau save guosti, bet gailėtis – niekada.
Labai lengva įsimurdyti į savigailą. Ji – kaip lakusis smėlis.
Bet paguosti save galiu: išmyluoti, išglostyti, palepinti, o tuomet jau susidaryti planą, kaip taisysiu susiklosčiusią situaciją.
– Blogiausias įprotis?
– Nemokėjimas džiaugtis be baimės, kad tai nesitęs ilgai.
Dabar mokausi priimti gyvenimo dovanas be „bet, jeigu, o gal tuomet“. Kartoju sau: „Tiesiog džiaukis, ir taškas.“
– Ko naujo norėtumėte išmokti?
– Programavimo, grojimo fortepijonu ir dainavimo.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Komikę Ellen Degeneres. Daugybę metų esu jos talento gerbėja.
Jaučiu, kad tikrai nebūtų nepatogių tylos pauzių.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Mokytoja. Labai myliu vaikus ir pati iš jų daug mokausi.
– Drąsiausias sprendimas?
– Jų buvo daug. (Šypsosi.) Tikriausiai pastarasis – savo noru išeiti iš vienos žiūrimiausių TV laidų „Klauskite daktaro“ ir įkurti savo gyvenimo džiaugsmo internetinį žurnalą „Laimės dieta“.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Oi, daugelis jų N-18! (Juokiasi.) Paauglystėje su geriausia drauge eidavome smagintis į nepažįstamų žmonių vestuvių pobūvius apsimetusios pamergėmis. Tam reikėjo nemažai drąsos ir išmonės. Nežinau, ar dabar pavyktų pakartoti.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Juodos duonos, sviesto, graikiško jogurto ir mano pačios raugintų agurkų.
– Mėgstamiausias posakis?
– „Arba ne.“ Dažnai kartoju jį visažiniams, brukantiems savo nuomonę, arba sau pačiai, kai galvoje ima veistis tiesos ir nesėkmių scenarijai.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Gregory Davido Robertso „Šantaramas“ – nuo itin vaizdingo rašymo stiliaus iki žmogaus noro kabintis į gyvenimą neaprėpiamumo. Įkvėpė viskas.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Nesu ištikima vienam prekės ženklui, labiau – grožio žingsniams. Kasdien rytą ir vakare nusivalau veidą toniku, pagirdau serumais su hialurono rūgštimi ir kolagenu, pasitepu kremu. Porąkart per savaitę atlieku veido šveitimą ir pasilepinu kaukėmis.
– Meilė – tai...
– Kai nori duoti neprašomas.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Kaip tą, kuri kvietė mylėti save ir nevertinti, neteisti kitų – šiaip ar taip, vienur ar kitur, šiame pasaulyje visi esame naujokai.
